Prieš 25 metus, 1989 metų lapkričio 9-ąją, griuvo Berlyno siena – baigėsi pirmasis Šaltasis karas.
Kviečiame prisiminti Berlyno sienos istoriją, užfiksuotą archyvinėse nuotraukose.
155 km ilgio 3,6 m aukščio siena skyrė Rytų ir Vakarų berlyniečius 28 metus – nuo 1961 metų rugpjūčio iki 1989 m. lapkričio.
Palei jos perimetrą buvo daugiau negu 300 sargybos bokštų ir 20 bunkerių, ją saugojo tūkstančiai kareivių ir sarginių šunų, buvo iškasta griovių transporto priemonėms stabdyti, ją juosė niekieno žemė, kurios plotis vietomis buvo 300 metrų.
Nepaisant tokių prevencinių priemonių, daug žmonių bandė kirsti sieną. Tikslus skaičius nežinomas, bet manoma, kad apie 5000 žmonių sėkmingai ją įveikė, apie 130 žuvo.
Policija stebi, kaip darbininkai mūrija Berlyno sieną 1961 metų rugpjūtį. AFP nuotr.
Rytų Vokietijos tankai priešais Friedrichstrasse traukinių stotį; pabūklai nukreipti į Vakarus, 1961 m. rugpjūtis. AFP nuotr.
Guenteris Litfinas, pirmasis prie Berlyno sienos žuvęs vokietis. Jis buvo nušautas bandantis pabėgti iš Rytų Vokietijos, 1961 m. rugpjūčio 24 d. AFP nuotr.
Keturmetis Michaelis Finderis Berlyno sieną įveikė tėvo Willy Finderio išmestas į gelbėjimo tinklą, kurį laikė gyventojai kitoje sienos pusėje, 1961 m. spalis. Po to ir ponas Finderis šoko į gelbėjimo tinklą. AFP nuotr.
Rytų Vokietijos pasienietis Conradas Schumannas šoka per dygliuotos vielos sieną, kelios dienų po to, kai prasidėjo mūrinės Berlyno sienos statyba. CŽV nuotr.
Vakarų berlyniečiai mojuoja draugams ir giminaičiams už Berlyno sienos, 1961 m. rugsėjis CŽV nuotr.
Automobilis važiuoja pro JAV tankus garsiojoje Berlyno sienos perėjoje „Checkpoint Charlie“, 1961 m. spalis. AFP nuotr.
Vyrai vakarinėje Berlyno sienos pusėje kalba su savo merginomis už sienos prie geležinkelio stoties „Stettiner“, 1961 m. rugpjūtis. AFP: Guenter Bratke/DPA nuotr.
Berlyno gatvė prie Barnauer gatvės Rytų Berlyne (Sovietų sektorius), 1968 m. birželis. AFP nuotr.
Niekieno žemės fragmentas, riba tarp Rytų (sovietų sektorius) ir Vakarų Berlyno (amerikiečių sektorius), 1984 m. balandis. AFP: Joel Robine nuotr.
Žmonės Vakarų Berlyne (amerikiečių sektorius) žiūri per Berlyno sieną, 1976 m. spalis. AFP nuotr.
Vakarų Berlyno gyventojai tęsia budėjimą ant Berlyno sienos viršaus priešais Brandenburgo vartus, 1989 m. lapkričio 10 d. Reuters nuotr.
Vakarų Berlyno gyventojai būriuojasi priešais Berlyno sieną ir stebi, kaip Rytų Vokietijos pasieniečiai griauna Berlyno sienos dalį prie Potsdamo aikštės, kad būtų atidarytas naujas sienos perėjimo punktas, 1989 m. lapkričio 11 d. AFP: Gerard Malie nuotr.
Kranas pakelia dalį Berlyno sienos: Rytų Vokietija imasi išmontuoti Berlyno sieną prie Brandenburgo vartų. AFP nuotr.
Prie Brandenburgo vartų švenčiama Berlyno sienos griūtis. AFP: Gerard Malie nuotr.
Žmonės iš Rytų Vokietijos sveikina Vakarų Vokietijos gyventojus prie Berlyno sienos priešais Brandenburgo vartus. AFP: Patrick Herzog nuotr.
Nugriovus dalį Berlyno sienos Rytų ir Vakarų berlyniečiai susitinka Potsdamo aikštėje, 1989 m. lapkričio 12 d. Reuters nuotr.
Rytų Vokietijos pasienietis po Berlyno sienos griūties antspauduoja pasą tremtinei iš Rytų Vokietijos. AFP: Patrick Hertzog nuotr.
Rytų Vokietijos pasienietis žiūri į vyrą, daužantį Berlyno sieną prie „Checkpoint Charlie“ sienos perėjimo punkto. Reuters: Fabrizio Bensch nuotr.
Žmonės žiūri į išsaugotą Berlyno sienos fragmentą prie memorialinės vietos Bernauer gatvėje, 2010 m. rugpjūtis. AFP: Johannes Eisele nuotr.
Fotografijos žmonių, kurie žuvo bandydami kirsti Berlyno sieną. Memorialinė vieta Bernauer gatvėje. AFP: Johannes Eisele nuotr.