Šiandien Vilniaus Rotušėje bus pasirašytas Nacionalinis susitarimas „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“

Šiandien, birželio 13-ąją, 17 val. Vilniaus rotušėje iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašys „NACIONALINĮ SUSITARIMĄ, KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ“.

Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas realiai pradėti rūpintis Lietuvos demografija, kurios būklė yra kritiška: iš Lietuvos jau emigravo beveik milijonas gyventojų. Senstanti Lietuvos visuomenė, mažėjantis gimstamumas, aukštas gyventojų mirtingumas, neįtikėtinai didelis savižudybių skaičius, išplitęs alkoholizmas ir su tuo susijęs smurtavimas rodo, jog lietuvių tautai iškilo išnykimo grėsmė.

Dabartinė valdžia arba nesupranta realios padėties, arba nesugeba jos suvaldyti.

Todėl šiandien 17 val. Vilniaus rotušėje bus iškilmingai pasirašytas nacionalinis susitarimas ir įsteigtas Nacionalinis komitetas, kuriam keliamas uždavinys – įgyvendinti SUSITARIMO NUOSTATAS, t.y. žadinti visuomenę, telkti patriotines ir pilietines jėgas vieningam judėjimui, siekti kad šis judėjimas plėstųsi, žadintų kiekvieno lietuvio ir Lietuvoje gyvenančio piliečio sąmonę, kad visiems laikams būtų išsaugota lietuvių tauta, lietuvių kalba, Lietuvos kultūra ir savarankiška Lietuvos valstybė.

Renginio iniciatoriai:

Asociacija „Consilia academica“
Lietuvos kultūros kongresas
Lietuvai pagražinti draugija
Etninės kultūros globos taryba
Sandrauga „Kitokia Lietuva“
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Nepartinis demokratinis judėjimas
Piliečių gynimo paramos fondas
Nacionalinė vartotojų federacija
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Lietuvos Helsinkio grupė
Lietuvos moksleivių sąjunga

Mes, Lietuvos pilietinio sambūrio „Nacionalinis susitarimas, kad Lietuva neišsivaikščiotų“ dalyviai,

* pripažindami, kad Lietuvos valstybė susiduria su vis sunkiau prognozuojamais globalinio pasaulio iššūkiais, į kuriuos įmanoma konstruktyviai atsakyti tik glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos ir kitomis pasaulio šalimis;
* jausdami atsakomybę už Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos bei visų čia gyvenančių tautinių bendrijų likimą, lietuvių kalbos, kultūros ir istorinio palikimo išsaugojimą ir perdavimą ateinančioms kartoms;
* matydami kritinę Lietuvos demografinę bei moralinę būklę, rimtą pavojų lietuvių tautos ir jos kultūros išlikimui ir valdymo institucijų neadekvačius veiksmus, o kartais ir vengimą ryžtingai apsispręsti;

įsipareigojame:

* sutelkti visas visuomenines pajėgas, kad politikai, sekdami Estijos pavyzdžiu, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nuostatą visiems laikams išsaugoti lietuvių tautą, lietuvių kalbą, Lietuvos kultūrą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę;
* pritardami šešių parlamentinių politinių partijų susitarimui dėl emigracijos suvaldymo, išreikalauti, kad tokį susitarimą pasirašytų visos Lietuvos politinės partijos ir politiniai judėjimai ir nedelsiant būtų imtasi veiksmų, jog būtų parengta ir įgyvendinta Respublikos Vyriausybės Lietuvos demografinės būklės atkūrimo programa, apimanti reemigracijos, savižudybių prevencijos, mirtingumo mažinimo, vaikų gimimų skatinimo, šeimų stiprinimo ir paramos teikimo, dingusių vaikų paieškos, kovos su alkocholizmu ir narkomanija bei kitas panašias programas,
* pritardami Prezidentės kampanijai „Už saugią Lietuvą“, pasiekti, kad svarbiausiais valdžios uždaviniais taptų: grėsmingo atotrūkio tarp valdžios ir visuomenės įveikimas, teisingumo ir pagarbos kiekvienam žmogui užtikrinimas, žmonių tarpusavio santykių humanizavimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, savivaldos ir tiesioginės demokratijos stiprinimas;
* raginti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę papildyti Lietuvos valstybės raidos strategiją nuostata, skelbiančia masinės gyventojų emigracijos suvaldymą ir demografinės būklės atstatymą pagrindiniu valstybės valdžios prioritetu;
* tęsiant asociacijos „Consilia academia“, Lietuvos kultūros kongreso, Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos mokslų akademijos, Etninės kultūros globos tarybos 2003 m. pradėtą darbą,

organizuoti vieningai veikiantį visuomeninį Komitetą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, kuris būtų pasiryžęs, bendradarbiaudamas su valdžios institucijomis, žiniasklaida, meno ir mokslo įstaigomis, religinėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis,

vykdyti reguliarią visuomeninę kontrolę, kaip yra rengiama ir įgyvendinama valstybinė demografinės būklės atkūrimo programa,

telkti visuomenę bei jos organizacijas imtis Valstybės demografinės būklės atkūrimo iniciatyvų,

skatinti, viešinti ir remti ikimokyklinio vaikų ugdymo ir valstybės švietimo įstaigas, labiausiai stiprinančias dorovinius bendrabūvio pagrindus, mažinančias patyčias, ugdančias pilietiškumą, patriotizmą ir pagarbą savo Tėvynei.

* pratęsti užsimezgusius susitarimus iš viršaus ir apačios tokiu būdu, kad jie kuo greičiau apimtų visą šalį, visas profesines bei bendrų interesų grupes (švietimo, mokslo ir kitas kultūros įstaigas, meno, mokslo ir technikos kūrėjų organizacijas, žiniasklaidos tinklus, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir kitas pilietiškai brandžias visuomenines organizacijas, visus sąmoningus piliečius) ir virstų tikru Nacionaliniu (visos tautos) susitarimu, galinčiu ne tik kontroliuoti valdžios institucijas, bet ir tautos išnykimo akivaizdoje sutelkiančiu tokiam bendravimui ir bendradarbiavimui, kuris:
– nuslopintų išplitusį agresyvumą, abejingumą bei įtarumą, atgaivintų bendrų interesų supratimą, tarpusavio pasitikėjimą bei pagarbą, teisingumo ir orumo jausmus,
– sustiprintų pilietinę atsakomybę,
– paskatintų solidarų veikimą ir visus tuos dalykus paverstų mūsų gyvenimo bei praktinės veiklos principais, būtinais ne tik tam, kad visų mūsų bedrabūvis pasidarytų šiltesnis ir bendruomeniškesnis, bet ir įstengtume pasirūpinti lietuvių tautos išlikimu.

1. Gytis Bernardas Padegimas, režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius
2. Jonas Jonynas, Vilniaus rotušės rūmų valdytojas
3. Kęstutis Pūkas, Sandraugos „Kitokia Lietuva“ prezidentas
4. Algirdas Endriukaitis, ekonomistas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras
5. Algirdas Šukys, matematikas, VU docentas
6. Leonardas Kairiūkštis, miškininkas, LMA akademikas, visuomeninės organizacijos Consilia academica valdybos pirmininkas
7. Albinas Kusta, profesorius emeritas
8. Stasys Karazija, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras
9. Alvydas Pauliukevičius, medicinos mokslų daktaras, profesorius
10. Birutė Butkevičienė, ilgametė VU bibliotekos direktorė
11. Dalia Urbonavičienė, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė
12. Vaclovas Bagdonavičius, lituanistas, filosofijos istorikas, redaktorius
13. Tomas Stanikas, Vydūno draugijos pirmininkas
14. Antanas Gudelis, Tautos Namų Santara vadovas
15. Jonas Rimantas Glemža, profesorius, architektas, paveldosaugininkas
16. Daliutė Ona Matulaitė, profesorė, skulptorė
17. Gražina Janina Vitartaitė, tapytoja, docentė
18. Algimantas Stanislovas Kliauga, dailininkas tapytojas
19. Vladas Kančiauskas, dailininkas, skulptorius
20. Kęstutis Ramonas, dizaineris, kaligrafas, grafikas, tapytojas
21. Jonas Jasaitis, profesorius, mokslininkų sąjungos pirmininkas
22. Juozas Krikštopaitis, profesorius, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas
23. Antanas Buračas, ekonomistas, LMA akademikas, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjas
24. Gediminas Navaitis, psichologijos profesorius
25. Jonas Gediminas Punys, technikos mokslų daktaras, visuomenininkas
26. Vytautas Visockas, lituanistas, vertėjas, spaudos darbuotojas
27. Alvydas Butkus, lituanistas, profesorius
28. Vladas Braziūnas, lituanistas, poetas
29. Rimvydas Stankevičius, poetas, žurnalistas
30. Vidmantė Jasukaitytė, rašytoja, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarė
31. Linas Virginijus Medelis, publicistas, redaktorius
32. Andrius Martinkus, hum. mokslų daktaras
33. Irena Vasinauskaitė, žurnalistė
34. Gediminas Zemlickas, inžinierius, žurnalistas, redaktorius
35. Marius Kundrotas, politologas, publicistas, visuomenės veikėjas
36. Juozas Antanavičius, profesorius, muzikologas, pedagogas
37. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, kompozitorė, docentė, Muzikų sąjungos prezidentė
38. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, pianistė, muzikologė, profesorė
39. Jūratė Markevičienė, kultūrologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė
40. Dovilė Bikelytė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė
41. Vytautas Budnikas, žurnalistas, redaktorius, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas
42. Romualdas Povilaitis, docentas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas
43. Stasys Kaušinis, Piliečių gynimo paramos fondo direktorius
44. Saulius Arlauskas, teisės filosofijos profesorius, socialinių mokslų daktaras
45. Ryšardas Burda, teisės mokslų daktaras, profesorius
46. Juozas Dapšauskas, piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius
47. Alvita Armanavičienė, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė
48. Juozas Dingelis, miškininkas, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas
49. Alfonsas Augulis, nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti šalies gynybinį pajėgumą, koordinacinės tarybos pirmininkas
50. Antanas Burokas, Lietuvos krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos pirmininkas
51. Dainius Paukštė, teisininkas, profsąjungų veikėjas
52. Krescencijus Stoškus, hum. mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas.
53. Laura Janulevičiūtė, teologė, teisininkė.