Siaubingas valdžios užgrobimas: Vokietija ir Prancūzija šiais metais nori Europos Sąjungoje panaikinti veto teisę

Mažesnės tautos baiminasi, kad jų suverenitetui ateina galas, nes ES siekia centralizuoti valdžią, kad ji nebepriklausytų nacionalinėms valstybėms.

Vokietija ir Prancūzija yra pasiryžusios šiais metais reformuoti nacionalinių valstybių teises, įskaitant ES veto teisę, ir tai gali būti Europos tautų pabaigos pradžia. Pastaraisiais mėnesiais diskusijos šia tema sukėlė ažiotažą, o paskutinėmis savaitėmis ši priemonė vėl buvo įtraukta į darbotvarkę.

Prancūzijos ES reikalų ministrė Lorencs Bon (Laurence Boone) ir Vokietijos valstybės ministrė Ana Liurman (Anna Lührmann) sakė Europos naujienų svetainei Euractiv, kad Prancūzija ir Vokietija yra įsitikinusios, jog plataus masto Europos Sąjungos institucinė reforma, įskaitant veto teisės balsuojant Europos Taryboje panaikinimą, gali būti įvykdyta šiais metais.

„Tai viena iš galimybių, kurias norime išnagrinėti, kad išlaikytume savo, kaip pasaulinio masto veikėjo, pozicijas ES bendroje užsienio ir saugumo politikoje,“ – sakė Liurman. Ji pridūrė, kad „jei jau šiais metais pereitume prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, tai būtų svarbus signalas ir kitoms politikos sritims,“ ir išreiškė įsitikinimą, kad tai įvyks.

Abi ministrės sakė, kad, abiejų šalių nuomone, svarbu panaikinti vienbalsį balsavimą Europos Taryboje tokiose srityse kaip užsienio politika ir mokesčiai, dar iki Europos Sąjungos plėtros. Tai galėtų reikšti, kad, pavyzdžiui, Briuselis galėtų visoje ES įvesti vienodą mokesčių tarifą arba net aktyviau įsitraukti į karą, t. y. atlikti veiksmus, kuriems nepritarė Vengrija, o kai kuriais atvejais net pasinaudojo savo veto teisę, kad juos sustabdytų.

Paryžius ir Berlynas tvirtina, kad veto teisės panaikinimas – tai pokytis, kurį įmanoma padaryti nekeičiant ES sutarčių, tačiau tam karštai prieštarauja kelios Europos šalys, nes tai suteiktų didžiulę valdžią ne tik Briuseliui, bet ir didžiosioms valstybėms, pavyzdžiui, Vokietijai ir Prancūzijai. Tai vėliau leistų ES įgyvendinti liberalią imigracijos politiką, ekologines taisykles ir įvairius kitus progresyvizmo tikslus netrukdant Vengrijai ir kitoms mažesnėms, konservatyvioms valstybėms.

Įvedus sprendimų priėmimą kvalifikuotą balsų daugumą būtų panaikinta veto teisė užsienio politikos klausimais, o tai reikštų, kad tik 15 iš 27 valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų, turėtų susitarti, kad priimtų ypač svarbius užsienio ir gynybos politikos sprendimus, turinčius įtakos visai ES.

Lorens Bon pasakojo Euractiv svetainei, kad tai būtų „svarbus žingsnis didesnės integracijos ir efektyvumo kryptimi.“

Tačiau toks sistemos pobūdis būtų palankesnis daugiau gyventojų turinčioms šalims, tokioms kaip Prancūzija ar Vokietija, o mažesnės valstybės, pavyzdžiui, Vengrija, galimybę dalyvauti priimant ES sprendimus prarastų.

Vienbalsiškumo principo tose srityse, kuriose jis vis dar galioja, balsuojant Europos Taryboje panaikinimas prilygtų Lenkijos ir kitų mažesnių valstybių suvereniteto atėmimui. Apie tai jau anksčiau yra kalbėjęs Europos Parlamento narys Ryšardas Legutko (Ryszard Legutko), atstovaujantis Lenkijos valdančiajai partijai Įstatymas ir teisingumas (PiS). Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) taip pat griežtai kritikavo šį pasiūlymą. Jis pareiškė, kad „būtų neteisinga, jei kuri nors valstybė narė šantažuotų kitas, įskaitant šalis – kandidates į ES nares, blokuodama tolesnę bendrijos plėtrą, jei jos hegemoniniai reikalavimai nebūtų patenkinti“.

Lenkijos prezidentas pažymėjo, kad ES pamatinis principas yra brolybė ir bendradarbiavimas siekiant užtikrinti taiką ir ekonominį vystymąsi. Pasak Dudos, kad tai būtų įmanoma, „visos šalys turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę svarbiausiais Bendrijos vystymuisi įtakos turinčiais klausimais, kad jos jaustų, jog Bendrijoje vyrauja teisingumas ir kad nė viena šalis, naudodamasi institucinėmis priemonėmis, neįtvirtina savo valios kitų sąskaita“.

Šiuo metu populiariausios Austrijos Laisvės partijos (FPÖ) pirmininkas Herbertas Kiklas (Herbert Kickl) mano, kad Briuselis siekia sukurti centralizuotą supervalstybę, kurioje valstybės narės vis labiau prarastų savo svarbą ir apsisprendimo teisę.

„Jie nori atimti vis daugiau galių iš nacionalinių valstybių ir perduoti jas Briuseliui, kad virš savo piliečių galvų sukurtų Jungtines Europos Valstijas,“ – sakė Kiklas.

Šaltinis: Remix News

4.3 6 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
42 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
42
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top