Vis labiau nepopuliarios liberalios koalicijos žingsnis reiškia, kad apie 2,5 mln. užsieniečių netrukus galės balsuoti už kairiąsias partijas.
Penktadienį Vokietijos parlamentas nubalsavo už kairiųjų federalinės vyriausybės parengtą naująjį pilietybės įstatymą, sutrumpinantį laiką, kurį migrantai turi pragyventi šalyje, kad gautų balsavimo teisę, todėl 2,5 mln. anksčiau Vokietijos pilietybės neturėjusių asmenų per ateinančiais metais vyksiančius federalinius rinkimus galės paremti kairiąsias partijas.
Vokietijoje gyvenantys užsieniečiai netrukus galės gauti pilietybę jau po penkerių metų, vietoj anksčiau reikalautų aštuonerių, o kai kuriais atvejais migrantai, kurie įrodys „ypatingus integracijos pasiekimus,“ bus tuoj pat natūralizuoti vos po trejų metų gyvenimo Vokietijoje.
Naujuoju įstatymu taip pat sušvelninamas reikalavimas vyresnio amžiaus užsieniečiams įrodyti, kad jie moka vokiečių kalbą, o užsieniečių, kurie Vokietijoje gyveno penkerius ar daugiau metų, vaikai bus automatiškai natūralizuojami.
Naujienų portalo Junge Freiheit cituojamų ekspertų teigimu, šis žingsnis iš karto suteiks galimybę 2,5 mln. užsienio piliečių prašyti Vokietijos paso, įskaitant šimtus tūkstančių migrantų, kurie nelegaliai atvyko į Vokietiją per patį migrantų krizės įkarštį 2016 m.
Cinikų nuomone, pilietybės reformų laikas yra patogus vyriausybei, kuri dėl nesėkmingos imigracijos politikos šiuo metu smunka visuomenės nuomonės apklausose ir užleidžia pozicijas opozicinei Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) ir dešiniojo sparno Alternatyvai Vokietijai (AfD).
Milijonų užsieniečių natūralizavimas beveik neišvengiamai pakreips svarstykles vyriausybės naudai prieš kitais metais vyksiančius federalinius rinkimus, nes užsieniečiai statistiškai žymiai dažniau remia kairiąsias partijas.
„Tai tikriausiai didžiausią neigiamą poveikį mūsų visuomenei turintis šviesoforo įstatymas,“ – sakė CDU vidaus politikos atstovas Aleksanderis Tromas (Alexander Throm). „Šviesoforu“ šnekmojoje kalboje vadinama koalicinė federalinė vyriausybė, kurią sudaro SPD (raudonieji), FDP (geltonieji) ir Vokietijos Žaliųjų partija.
„Šviesoforo atstovai visiškai prarado suvokimą apie padėtį šalyje,“ – pridūrė Mario Foigtas (Mario Voigt), CDU lyderis Vokietijos Tiuringijos žemėje. „Diskusija rodo, kad raudonieji ir žalieji numato kitokią visuomenę. Esant didžiausiai nelegalios migracijos bangai šviesoforas jos nesugeba apriboti. Į mūsų migracijos politiką reikia sugrąžinti tvarką. Natūralizacija gali būti tik sėkmingos integracijos rezultatas, o ne pradžia. Tikrai integracijai reikia laiko,“ – pridūrė jis.
Radikaliau prieš masinę migraciją nusiteikusi AfD penktadienį apkaltino federalinę vyriausybę, kad ji faktiškai „išparduoda Vokietijos pasus,“ o parlamento narys Kristijanas Virtas (Christian Wirth) Bundestage pareiškė, kad vyriausybė siekia „pasitelkti pilietybę, kad apgintų savo nesėkmingą migracijos politiką“.
Siekdama pateisinti šį žingsnį, vyriausybė tvirtino, kad pastaraisiais metais sumažėjo natūralizacijos atvejų skaičius, ir aiškino, kad būtina ir teisinga, jog atvykę į šalį užsieniečiai galėtų dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.
Naujausi turimi vyriausybės duomenys rodo, kad 2022 m. pilietybė suteikta maždaug 170 000 užsieniečių, kurių didžioji dauguma yra islamo tautų kilmės. Iš viso buvo natūralizuota 50 000 atvykėlių iš Sirijos, o taip pat daug afganų, turkų ir irakiečių.
Šaltinis: Remix News