„Respublika“
Siūloma įpareigoti visus viešųjų pirkimų komisijų narius, asmenis, vadovo paskirtus atlikti supaprastintus pirkimus, bei ekspertus deklaruoti jų privačius interesus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nustatyta tvarka. Šių deklaracijų duomenis planuojama skelbti viešai.
Tokias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas įregistravo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.
Pasak jo, šiuo atveju privačių interesų deklaracijų duomenys pateks į VTEK administruojamą elektroninę Interesų deklaracijų informacinę sistemą (IDIS). P. Urbšio teigimu, joje atitinkamos perkančiosios organizacijos vadovas bet kuriuo metu operatyviai, be nereikalingų biurokratinių kliūčių galės susipažinti su aktualiais konkrečiame pirkime dalyvaujančių asmenų (viešųjų pirkimų komisijos narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertų) privačių interesų duomenimis ir atitinkamai į juos sureaguos – pateiks rekomendaciją, nuo kokių procedūrų asmuo privalo nusišalinti, imsis savalaikių iškilusio interesų konflikto valdymo priemonių, reikalui esant, nušalins asmenį nuo jo atliekamų funkcijų vykdymo, užkirs kelią šališkoms viešųjų pirkimų procedūroms.
Pasak P. Urbšio, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus, ir ekspertų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę visuomenei.
„Priėmus projektą atsiras papildomas teisinis instrumentas, padėsiantis identifikuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktus atskiruose viešuosiuose pirkimuose. Tai neabejotinai padės perkančiųjų organizacijų vadovams įgyvendinti jiems nustatytą prievolę kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų nešališkumą ir eliminuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktų apraiškas. Taip pat tai padės ir patiems komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus, bei ekspertams – jie aiškiau suvoks, kokios aplinkybės jiems gali sukelti interesų konfliktą, kokiose pirkimų procedūrose jie negali dalyvauti, nuo kokių procedūrų jie turi nusišalinti. Projekto nuostatų įgyvendinimas leis išvengti šališkų viešųjų pirkimų, užtikrins sąžiningą tiekėjų konkurenciją, todėl valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliau ir efektyviau, valstybė gaus atitinkamą ekonominę naudą, be to, padidės visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis“, – sako P. Urbšys.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, nemaža dalis perkančiųjų organizacijų vykdo tik supaprastintus pirkimus.
Šiuo metu privačius interesus deklaruoja tik tie viešųjų pirkimų komisijų nariai, asmenys, vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir ekspertai, kurie priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai.
„Didelė dalis asmenų, viešųjų pirkimų procedūrose atliekančių tokias pat funkcijas ir galinčių daryti tokį pat poveikį pirkimo procedūroms, ir kurie taip pat gali būti veikiami privačių interesų, atitinkamų deklaracijų nepildo ir savo privačių interesų neatskleidžia. Tai nulemia ne tik skirtingų standartų taikymą analogiškas funkcijas vykdantiems asmenims, bet ir palieka prielaidas neskaidriems vešiesiems pirkimams vykdyti, apsunkina kovos su korupcija įgyvendinimą“, – sako P. Urbšys.
Jis atkreipia dėmesį, kad 2018 metais planuojama įsteigti Privačių interesų registrą, kuriame bus kaupiami duomenys iš skirtingų valstybinių registrų bei kitų duomenų bazių, – tai užtikrins galimybę daryti informatyvią kryžminę duomenų apie asmens privačius interesus patikrą, kas savaime užtikrins dar didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą.