Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi savo konstitucine teise, pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios sugriežtintų bausmes už didelio masto mokesčių vengimą.
Kaip skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai, tokias pataisas paskatino dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla, kuri atskleidė, jog dabartinė teisinė bazė leidžia milijoninius mokesčius nuslėpusiems sukčiams atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės.
Prezidentės teigimu, mokesčių vengimas yra sunkus nusikaltimas – jis ne tik skurdina valstybę ir žmones, bet ir kelia grėsmę politinės sistemos skaidrumui bei valstybės finansiniam stabilumui, nes didindamas šešėlinę ekonomiką ir socialinę nelygybę iškreipia teisingumą.
Prezidentės teikiamos pataisos siūlo už didelio masto sukčiavimą mokesčiais bausti kaip už sunkų nusikaltimą, t.y. asmenis, nuslėpusius daugiau kaip 19 tūkst. eurų (500 MGL) mokesčių arba veikusius organizuotoje grupėje, bausti kaip už sukčiavimą – laisvės atėmimu iki 8 metų, taip pat dvigubai pailginti ir tokių nusikaltimų senaties terminus.
Iki šiol sunkiu nusikaltimu laikomas tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas, o kitų mokesčių slėpimas traktuojamas kaip paprasta vagystė ir maksimali bausmė net už itin didelio masto mokestinius nusikaltimus tėra laisvės atėmimas iki 3 metų, tačiau teismai neskiria net ir tokių bausmių. Išvengti teisingumo sukčiams padeda ir trumpi senaties terminai.
Užsienio šalyse mokesčių vengimas jau seniai laikomas pavojinga nusikalstama veika ir už ją skiriamos adekvačios bausmės, pavyzdžiui, Latvijoje ar Čekijoje už tai gresia net iki 10 metų kalėjimo.
FNTT duomenimis, dėl mokestinių nusikaltimų valstybė vien per trejus pastaruosius metus jau patyrė per 90 mln. eurų žalos.