Šios savaitės (sausio 28-sios) Virginijaus Savukyno vedamoje Lietuvos televizijos laidoje „Įžvalgos“, kurioje buvo keliamas klausimas „Kas priešinasi šilumos kainų mažėjimui?“, buvo kalbama daug netiesos ir apeinamos tos temos, kurios sprendžiant šį klausimą yra esminės.
Juk pagrindinė priežastis, kodėl Radviliškio, Utenos, Molėtų, Širvintų gyventojai už šilumą moka mažiausia, yra ta, kad jie į savo ūkį investuoja tik tiek, kiek yra būtina. Visiems yra aišku, jog tie, kurie nori deginti medienos atliekas, gali pasistatyti tokią katilinę, kur investicijos sudarytų (instaliuoto 1 MW) apie 1 mln. Lt., tačiau Utenos ir Mažeikių pavyzdys rodo, jog galima pasistatyti ir kur kas pigiau. Kodėl nesivadovaujama gerąja praktika?
Apskritai laidoje nebuvo keltas esminis klausimas, jog miesto tinklus reikia diversifikuoti, t.y. atsisakyti kamieninių didelio diametro šiluminių trasų ir išskaidyti šilumos tiekimo ūkį į mažas šakeles, leidžiant namams laisvai atsijungti. Juk dabar Vilniuje diduma verslo įmonių savo pastatus šildo dujomis. Tuo galite įsitikinti padarę ekskursiją po Vilnių tada, kai mieste minus 20 ir daugiau: matyti iš kaminų rūkstantys balti dūmai.
Aktyvios daugiabučių namų bendrijos turėtų turėti galimybes šildytis ir medienos granulėmis. Tokia nedidelė (konteinerio tipo) katilinė kainuoja apie 300 tūkst. Lt ir ją galima pastatyti šalia daugiabučio. Medienos granulės leidžia pasiekti 1 kilovatvalandės savikainą apie 12–13 ct., tad jei daugiabutis imtų paskolą katilinei įsirengti, 1 kilovatvalandė pabrangtų 5–7 centais, tad gyventojams tokios katilinės tiekiama šiluma (įskaitant ir aptarnavimą) kainuotų apie 19–21 centus, kone dešimčia centų mažiau.
Kad tai būtų įgyvendinta, reikėtų pakeisti begalę teisės aktų, varžančių šios rinkos plėtrą – tik taip atsirastų konkurencija tarp centralizuoto šildymo ar vietinių katilinių, kūrenamų gamtinėmis dujomis bei medienos granulėmis. Visą pastatą renovavę daugiabučiai namai, įsirengę grindinį šildymą, sutaupytų dar daugiau. Visi paminėti sprendimai yra paprastai įgyvendinami ir, svarbiausia, taip tarp rangovų rastųsi didelė konkurencija.
O dabar konkurencijos pasiekti neįmanoma nei įrengiant šilumines trasas, nei katilines, nei prižiūrint visą įrangą. Tiesiog dabar nustatomos tokios kainos, kokių vienam ar kitam monopolininkui reikia.
V. Savukyno laidos reziumė buvo tokia: subsidijuokite šį ūkį ir mes patvarkysime jį taip, kad būtų galima deginti biokurą, o be subsidijų mes nieko negalime padaryti…
Tačiau mano paminėta sistema užtikrintų mažas – daug mažesnes nei dabartines – šildymo kainas be jokių papildomų subsidijų.
Tad mano pasiūlymas būtų toks: reikia burti tuos energetikus, kurie turi sprendimus be subsidijų. Tikrai, manau, tokių atsiras.
Tiesos.lt siūlo lyginamąją skirtingų miestų šilumos kainų lentelę (VKEKK duomenys). Šaltinis: Delfi.lt (2012 m. lapkričio 12 d.).