Perskaičius moksleivės Elenos Narkevičiūtės laišką, iškyla keli aštrūs klausimai:
1) kas pasiuntė policiją ir davė nurodymą sulaikyti mokinius, rašančius žodį „TIESOS“ upės krantinėje, vežti juos į policijos komisariatą, tardyti?
2) ką blogo darė mokiniai, rašantys šį žodį: darkė aplinką, trukdė eismui ar kaip nors kitaip pažeidė įstatymus bei viešosios tvarkos taisykles? Kuo šie mokiniai dabar apkaltinti?
3) nuo kada mokiniams draudžiama dalyvauti visuomeninėse pilietinėse akcijose ir kas jiems tai uždraudė? Seimas (įstatymų leidėjas), Vyriausybė, jos Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ar dar kas nors? Ar kas nors norėtų, kad mokiniai augtų nepilietiški, neturintys savo bendruomeninių ir politinių pažiūrų, t. y. abejingi viskam, kas vyksta mūsų valstybėje? Jei taip, tai įvardinkite konkrečias institucijas ar asmenis, kurie to norėtų? Kuo jie grindžia tokius reikalavimus?
4) nuo kada mūsų valstybėje gali būti policijos pareigūnų sulaikytas už tai, kad dalyvauji pilietinėje akcijoje, nepažeisdamas nei viešosios tvarkos, nei kieno nors privačių interesų?
5) kas mūsų valstybėje taip bijo žodžių „tiesa“ ir „teisingumas“?
Atsakyti į šiuos klausimus konkrečiai ir tiesiai nedelsiant privalo asmenys, pasiuntę policininkus prieš moksleivius. Jeigu jie turi kokių nors kitų argumentų, kodėl policija ėmėsi prievartos prieš moksleivius, kurių nėra paminėta šiame straipsnyje, tegu juos išdėsto.
Straipsnis rodo, kad pilietinėje akcijoje dalyvavo vyresniųjų klasių moksleiviai, paremdami vis stiprėjantį visuomenės reikalavimą pertvarkyti teisėsaugos sistemą, t. y. priversti ją dirbti visuomenės interesams, o ne prieš visuomenę. Kad mūsų valstybėje daugėja neteisingumo, smurto, savivalės, tyčiojimosi iš žmogaus, visuomenė suprato ne šiandien. Visuomenės teisę išreikšti savo pilietinę poziciją, dalyvauti pilietinėse politinėse akcijose saugo Konstitucija. Viešas žodžio „TIESOS“ rašymas yra tapęs aiškia visuomenės protesto forma prieš visuomenei kažkodėl nebeatsakingų jėgos struktūrų veiksmus, prieš korupciją, prieš vis įžūlėjantį antivisuomeninių darinių chamizmą, tyčiojimąsi iš visuomenės. Jaunimo dalyvavimas visuomeninėje pilietinėje, taip pat ir politinėje veikloje yra ypatingai sveikintinas reiškinys. Juk kaip dažnai nusiskundžiame, kad jaunimas auga apolitiškas, kad jam visai nerūpi valstybės reikalai, jos ekonominė, politinė ir kultūrinė situacija. Todėl šis šlykštus policijos išpuolis prieš moksleivius turi būti nedelsiant išsamiai ištirtas ne „žinybiškai“, o dalyvaujant visuomeninių organizacijų įgaliotiems atstovams. Šio išpuolio ne tik organizatoriai, bet ir visi vykdytojai turi būti ne veidmainiškai „įspėti“ (ir slapčia pagirti bei paskatinti), o nubausti. Visų jų – tiek organizatorių, tiek ir eilinių vykdytojų – pavardės turi būti paskelbtos visuomenei per Lietuvos radiją, televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones, kad niekam ateityje nekiltų pagunda naudoti jėgos struktūras prieš konstitucines asmenų teises ir laisves. Net ir eiliniai statutiniai pareigūnai negali vykdyti antikonstitucinės veiklos, nes jie taip pat yra piliečiai. Statutinių institucijų veikla turi būti skirta tik valstybės labui, o ne išpuoliams prieš aktyvius visuomenės narius ar jų teisėtas organizacijas.
Nuotraukos – Edvino Marčenkovo ir Evaldo Butkevičiaus.
Kviečiame savo skaitytojus įsitraukti į diskusiją – Elenos Narkevičiūtės ir jos mamos teisinis persekiojimas dėl išreikštos pilietinės pozicijos kelia išties daug minčių: pasidalykime jomis komentaruose ar laiškuose.
Tiesos.lt redakcija