Istorija iš tiesų skandalinga. Jau ne kartą rašėme apie prabangioje mero Ričardo Malinausko namų valdoje Turistų gatvėje susiliejusią privačią ir valdišką žemę, aptvertą nelegalia tvora. Šios istorijos nagrinėjimas iš Seimo pateko į prokuratūros kabinetus, sumirgėjo žiniasklaidos puslapiuose ir televizijos ekranuose, vėl grįžo į Seimą, o nelegali tvora, saugoma vaizdo kamerų, kaip stovėjo, taip stovi. Atrodo, pagaliau darbo ėmėsi žemėtvarkininkai, ikišiolinį savo vangumą teisinę didžiuliu darbiniu užimtumu.
Susidomėjo Seimo komitetas
R.Malinausko namų valda atrodo išties pavydėtinai – stiklo langais blizga į kosmodromo valdymo centrą panašus namas, erdvus kiemas, kruopščiai prižiūrima žolė, didžiulis tvenkinys, pavėsinė ir šuns voljeras. Netrukus visą šios skrupulingai prižiūrimos aplinkos grožį nuo prašalaičių akių paslėps išilgai tvoros sparčiai į dangų besistiebiančios tujos. Tačiau ši idilija turi ir kitą pusę – kaip paaiškėjo iš oficialių dokumentų, erdviose mūsų mero namų valdose kurorto senamiestyje, Turistų gatvėje, R.Malinauskas turi tik apie 12 arų privačios žemės, o likusi sklypo dalis, aptverta faktiškai naudojamą valdą žyminčia tvora, – maždaug 25 arai, yra valstybinė žemė.
Yla iš maišo ėmė lįsti, kai privačia R.Malinausko namų valda pernai rugsėjį susidomėjo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kauno apygardos prokuratūra gavo šio komiteto pareiškimą įvertinti informaciją dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir viešojo intereso gynimo. Tarp keliolikos prokurorams pateiktų klausimų figūravo ir konkretus užklausimas dėl Druskininkų mero R.Malinausko gyvenamojo namo Turistų gatvėje. „Kodėl galima drąsiai apsitverti ir naudoti miesto centre esantį didelį gabalą valstybinės žemės?“, – norėjo išgirsti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Kauno apygardos prokurorams pateikta informacija buvo iliustruota ortofoto nuotraukomis.
Vieni atsakė, kiti – ne
Praėjusių metų spalio 18 d. prokuratūra išsiuntinėjo raštą, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijos, Kultūros paveldo departamento, Ūkio ministerijos, Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Alytaus bei Druskininkų apylinkių prokuratūrų bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato paprašė pateikti informaciją, ar dėl Seimo komiteto siunčiamų klausimų buvo atliekami kokie nors tyrimai.
Atsakymus į klausimą apie privačią R.Malinausko namų valdą prokuratūrai pateikė kelios institucijos. Nors tyrimą atlikusios Kauno apygardos prokurorės Liudmilos Borisovos rašte minima, kad reikalavimas dėl informacijos pateikimo buvo nusiųstas ir už žemės sklypų ribas atsakingai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, šios institucijos atsakymo tyrimo metu prokuratūra kažkodėl negavo.
O galėjo gauti. Praėjusių metų lapkričio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje dalyvavo ne tik Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspektorius Antanas Smaliukas bei žemės sklypo savininkas R.Malinauskas, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Vitalija Balčienė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informaciją prokuratūrai į pateiktus klausimus pateikė. Tačiau jų reikalas buvo išsiaiškinti, ar R.Malinausko gyvenamasis namas pastatytas nepažeidžiant žemės sklypo detaliojo plano ir jo korektūros bei statinio projekto sprendinių. Į klausimus dėl galimai užimtos valstybinės žemės ir joje išdėliotų kilnojamųjų daiktų – pavėsinės, šašlykinės bei šuns voljero – atsakyti turėjo Nacionalinė žemės tarnyba. Bet žemėtvarkininkų atsakymas tyrimo metu nebuvo gautas.
Ar negalima iškelti versijos, jog būtent dėl šios priežasties Kauno apygardos prokurorų pateiktame atsakyme Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui kalba sukasi tik apie R.Malinausko kiemo tvorą ir laisvoje valstybinėje žemėje mero pastatytą pavėsinę, šašlykinę ir voljerą? Į komiteto klausimą dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo prokurorai taip ir neatsakė. Kauno apygardos prokuratūra tiesiog nutarė, jog ginti viešojo intereso šiuo atžvilgiu lyg ir nėra reikalo.
Teisinasi darbo krūviu
Tačiau kodėl vis dėlto Nacionalinė žemės tarnyba dėl galimai užimtos valstybinės žemės Druskininkuose nepateikė atsakymo Kauno apygardos prokuratūrai? „Atsakymą į jūsų minimą raštą prokuratūrai Nacionalinė žemės tarnyba yra pateikusi 2012 metų gruodžio 27 d.“, – rašo „Druskoniui“ Nacionalinės žemės tarnybos atstovė spaudai Aušra Pociūtė.
Bet jeigu prokuratūra savo išvadas apie nelegaliai aptvertą valstybinės žemės sklypą pačiame Druskininkų centre suformulavo ir nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą priėmė praėjusių metų gruodžio 5-ąją, ko vertas žemėtvarkininkų atsakymas, išsiųstas gruodžio 27-ąją?
– Taip, dabar žiūriu, tuos dokumentus prieš akis turiu. Tai buvo spalio 19 dienos Kauno apygardos prokuratūros paklausimas, buvo persiųstas daugmaž labai abstraktus paklausimas, atsiuntus Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiagą. Prokuratūrai atsakėme gruodžio 27 dieną, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Vitas Lopinys.
– Bet gavę užklausimą spalio 19-ąją, juk žymiai sparčiau turėjote atsakyti?
– Taip, iš tikrųjų čia reikėtų pripažinti, kad tie dvidešimties darbo dienų terminai pagal Viešojo administravimo įstatymą šiek tiek buvo pradelsti, bet vienintelį dalyką galiu pasakyti, jog ir 2011-aisiais, ir ypatingai 2012-aisiais metais, ir dabar dar mūsų tarnyboje yra labai didelis žmogiškųjų resursų neatitinkantis darbo krūvis. Reikia pripažinti, kad problema yra pačioje mūsų institucijoje dėl darbų kiekio, dėl to šiek tiek vėliau ir buvo atsakytą į tą užklausimą.
Prokuratūrą informuos papildomai
– Ar galėtumėte paneigti, kad prokuratūra, formuluodama tyrimo išvadas ir neturėdama jūsų, kaip pagrindinės už valstybinės žemės naudojimą atsakingos institucijos, atsakymo, disponavo nepilna informacija ir galimai dėl to nutarė, jog šiuo atveju viešasis interesas nėra pažeistas?
– Na, matot, aš už prokuratūrą komentuoti iš tikrųjų nelabai galėčiau tą visą situaciją, aš tik galiu pasakyti, kad išvadas arba informaciją mes pateikėme, bet iš tikrųjų dar šiai dienai klausimas dėl to sklypo iki galo nėra išnagrinėtas, nes aš dabar nesu tikras, ar jau buvo ar dar tik bus patikra vietoje.
– Lyg ir buvo patikrinimas vietoje praėjusių metų lapkričio 6 dieną, kuriame dalyvavo statybų inspektorius, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus laikinai einanti pareigas vadovė ir pats sklypo savininkas. Yra dokumentas su jų visų parašais.
– Esmė yra tokia, kad netgi jei iki gruodžio 5-osios būtumėm atsakę į tą prokuratūros paklausimą, tai bet kokiu atveju galutinis patikrinimo rezultatas ir galutinė išvada, tai yra, ar taikyti ATPK 45 straipsnį, ar imtis kitų veiksmų, būtų nuspręsta šiek tiek vėliau. Aš noriu pasakyti, kad šiandien, tarkim, iš Nacionalinės žemės tarnybos pusės visi administravimo veiksmai, kas liečia galimai savavališką žemės užėmimą, nėra baigti. Kai baigsime, tada apie galutinius sprendimus ar galutines poveikio priemones prokuratūrą informuosime papildomai.
Lieps atlaisvinti?
Kokių veiksmų žemėtvarkininkai žada imtis dėl galimai neteisėtai naudojamos valstybinės žemės Turistų gatvėje? „Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Druskininkų skyrius, gavęs informaciją apie galimai savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę, besiribojančią su žemės sklypu, esančiu Turistų g. 11, Druskininkuose, ir dalį valstybinės žemės sklypo, esančio Turistų g. 13 (kurią panaudos teise naudoja Druskininkų savivaldybė), ėmėsi priemonių dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo išaiškinimo ir neteisėtai naudojamos valstybinės žemės atlaisvinimo, – rašoma Nacionalinės žemės tarnybos rašte „Druskoniui“. – Nustačius ir įrodžius veiką pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį, bus imtasi veiksmų dėl administracinio poveikio priemonių pažeidėjui taikymo.
Pagal LR žemės įstatymo 53 str. 2 d. nuostatas, savavališkai užimti žemės sklypai privalo būti grąžinami teisėtiems savininkams, valdytojams neatlygintinai, neatsižvelgiant į neteisėtai juos naudojant įdėtas sąnaudas. Be to, tie žemės plotai pažeidėjų lėšomis turi būti sutvarkomi taip, kad būtų tinkami naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba sieks, kad galimai neteisėtai naudojama valstybinė žemė, besiribojanti su žemės sklypu, esančiu Turistų g. 13, būtų atlaisvinta, pašalinant neteisėtai atliktus veiksmus (pastatytus kilnojamuosius daiktus). Sprendžiant susidariusią situaciją ir nustačius pažeidimus, bus siūloma juos pašalinti geranoriškai, jei į tai nebus atsižvelgta, bus imtasi priemonių dėl pažeidėjo patraukimo teisinėn atsakomybėn.
Pažymėtina, kad dėl neteisėtai naudojamo valstybinės žemės sklypo, esančio Turistų g. 13, dalies Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2013 m. vasario 7 d. kreipėsi į šią sklypo dalį patikėjimo teise valdančią Druskininkų savivaldybės administraciją, informuodamas apie nustatytas aplinkybes ir prašydamas imtis atitinkamų priemonių pažeidimams pašalinti bei šio valstybinės žemės sklypo naudojimo pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį“.
Tikrins dar kartą
– Rašote, kad jūsų vadovaujama tarnyba tirs ir sieks, jog galimai neteisėtai naudojama valstybinė žemė būtų atlaisvinta, sutvarkyta ir t.t. Bet kada realiai jūs imsitės atitinkamų veiksmų? – vėl kalbiname Nacionalinės žemės tarnybos direktorių Vitą Lopinį.
– Šie veiksmai dabar yra vykdomi. Kiek žinau, bus atliekamas papildomas patikrinimas ir po to, jeigu iš tikrųjų neteisėtai naudojama valstybinė žemė dar nebus atlaisvinta, bus duotas terminas tai padaryti. O jei ir to nebus paisoma, bus taikomos ATPK numatytos poveikio priemonės.
– O kada žadamas tas papildomas patikrinimas?
– Kovo mėnesį turėtų viskas vykti.
– Ketinate „spręsti susidariusią situaciją ir nustatyti pažeidimus“. Bet juk yra nubraižytas ir atsakingų asmenų parašais patvirtintas situacijos planas, kuriame labai aiškiai atsispindi, kur privataus R.Malinausko sklypo ribos, o kur aptverta jo faktiškai naudojama valstybinė žemė.
– Esmė yra tokia, kad norint konstatuoti faktą ir pradėti administracinę teiseną dėl savavališko žemės užėmimo, būtina patikra vietoje ir jos aktas. Dabar mes antrą kartą atliekame patikrinimą, ir jeigu jo metu tikrai pamatysime, kad ta žemė vis dar yra užimta, įsijungs ATPK numatytas mechanizmas. Jeigu pamatysime, jog žemė yra atlaisvinta, nėra ten kažkokių statinių ar kitos ūkinės veiklos požymių, tokiu atveju poveikio priemonių taikymas taps neaktualus, nes realiai pažeidimas bus pašalintas.
– Bet kiekvienas druskininkietis jums pasakys, jog R.Malinausko sklypas tebėra aptvertas tujomis apsodinta tvora, ten įrengtos stebėjimo kameros ir bet koks prašalaitis po tą žemę laisvai vaikštinėti negali…
–Šiuo atveju yra ribojimas, o tai traktuojama kaip užėmimas.
Norėti nedraudžiama
– Žodžiu, tyrimas dėl neteisėto valstybinės žemės užėmimo nesibaigs, nežiūrint, kad tai – įtakingo valdininko, Druskininkų mero R.Malinausko sklypas?
– Žinot, jei kas padarė veiką, pažeidė teisės aktus, mūsų tarnybai tikrai jokio skirtumo nėra, kokias jis, žmogus, pareigas užima ar ką jisai gyvenime veikia. Esmė yra ta – yra pažeidimas ar nėra, pašalintas jis ar ne. Šiuo atveju asmens visuomeninė padėtis ar užimamos pareigos tikrai jokio lemiamo faktoriaus ar įtakos neturi.
– Teko girdėti, jog neva Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui jau yra pateiktas R.Malinausko prašymas skirti jam tuos 25 arus valstybinės žemės, kuriuos jis faktiškai ir naudoja.
– Negaliu šito komentuoti, reikia išsiaiškinti, ar yra toks prašymas, ir tada galėčiau ką nors kalbėti. Tiesiog mūsų tarnybai žmonės bet kada gali teikti prašymus, o ar toks yra, šiandien nepasakysiu.
– Bet, kaip sakoma, norėti juk nedraudžiama.
– Aišku.
– Tačiau ar yra pagrindas skirti asmeniui laisvos valstybinės žemės gabalą, nors ir jo naudojamą, jeigu sklypų vis dar laukia būrys protėvių žemių neatgaunančių pretendentų?
– Be aukciono žemė miestuose gali būti skiriama nuomai arba parduodama tik tada, jei joje yra tam asmeniui priklausantys statiniai, įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre.
– Ir tai negali būti kokia nors pavėsinė ar šašlykinė?
– Ne, tai yra laikini statiniai. Jie nesudaro teisinio pagrindo be aukciono parduoti arba išnuomoti žemę. Tai turi būti vertinama – žemė negali būti tiesiog paimama ir skiriama. Na, žmogus susigalvojo, kad šalia jo sklypo yra laisvos žemės, ir ne pagal Vyriausybės nutarimo
ar ne pagal įstatymo numatytas galimybes jam turėtų ją prijungti? Tokio dalyko žmogus prašyti, žinoma, gali, bet mūsų tarnyba tokius prašymus turi vertinti griežtai pagal teisės aktų reikalavimus.
***
Tiesos.lt primena šią temą jau nagrinėjusį 15 min.lt žurnalistės Vilmos Danauskienės tyrimą „Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis negriaus Druskininkų mero Ričardo Malinausko nelegalios tvoros ir valstybei 25 arų negrąžins“.