Romualdas Bakutis | Alfa.lt
Socialdemokratai, nelauktai likę antri Europos Parlamento (EP) rinkimuose, pirmadienį (gegužės 26-ąją) surengtoje spaudos konferencijoje užsipuolė visuomenės nuomonės tyrimus vykdančias agentūras, kurių viešai skelbtų apklausų rezultatų realus rinkėjų pasirinkimas esą nepatvirtino. Tačiau sociologai tvirtina, kad jie kritikuojami nepagrįstai.
Visuomenės nuomonę tiriančios agentūros prašovė kone 10 proc.?
Rinkimuose į EP socialdemokratai surinko 17,27 proc. balsų ir daugiau nei viena dešimtąja procentinio punkto atsiliko nuo rinkimuose triumfavusių konservatorių. Tuo metu dar balandžio mėnesį skelbti visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai socdemams leido tikėtis kitokių rezultatų. „Vilmorus“ LSDP žadėjo 21,5 proc., „Spinter tyrimai“ 27,5 proc. balsų, o kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo gale atlikta apklausa socialdemokratams piešė 28,7 proc. respondentų palaikymą.
Jei premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama LSDP būtų surinkusi panašų balsų skaičių, socdemai būtų neginčijami rinkimų nugalėtojai ir į EP siųstų bent 3–4 politikus. Tačiau rinkimuose daug geriau nei planuota pasirodžius konservatoriams, Liberalų sąjūdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), socdemams teko tenkintis tik 2 mandatais.
„Aš vis labiau su kiekvienais rinkimais nusiviliu mūsų sociologais. Kalbant apie sociologų prognozes, tai jos nepasitvirtino, nors Vakaruose įprasta, kad paklaida gali būti keletas procentų ir yra labai griežti reikalavimai – pačiam teko stebėti rinkimus Anglijoje. Mūsų sociologinės kompanijos visos ten netektų licencijų“, – sociologinių tyrimų rezultatus žurnalistams komentavo socdemas Gediminas Kirkilas.
Jis netgi kėlė versiją, kad Lietuvos sociologai tapo rinkimų kampanijos dalyviais, o ne objektyviais įvykių stebėtojais.
„Mūsų sociologai tampa rinkimų kampanijos dalyviais, o ne sociologais. Jie iš tikrųjų turėtų stebėti procesą, pateikti kažkokius tai skaičius. Bet, deja, yra taip. Grįšiu prie nuomonės, kad atsakomybė už sociologinius tyrimus, kurie skelbiami, turi būti labai aiški, kaip yra daugelyje šalių. Kai kuriose šalyse kompanijos atsakingos net už oro prognozes, nes jeigu žmogus patenka į audrą, kuri nebuvo prognozuota, jis gali teistis – pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose“, – piktinosi politikas.
„Vilmorus“ vadovas: dėl prastesnių socdemų rezultatų kaltas rinkimų sąrašas
Naujienų portalo Alfa.lt kalbinti didžiausių visuomenės nuomonę tiriančių kompanijų vadovai atmetė G. Kirkilo priekaištus. „Vilmorus“ vadovaujantis Vladas Gaidys kalbėjo, kad dėl prastų socialdemokratų rezultatų kaltos ne prieš aktyvią rinkimų kampanijos dalį rengtos apklausos, o blanki kairiųjų rinkiminė kampanija.
„Šiaip socialdemokratams buvo prognozuotos 3 vietos, jie gavo 2 vietas, tad gal tas skirtumas nėra toks lemtingas. Vienas dalykas – apklausa vyko tik prasidėjus rinkiminei kampanijai. Dėl to aš žiūrėčiau į tai, kas vyko pastaruoju metu. Socialdemokratų rinkiminė kampanija buvo prasta, ne visai vykusi. Jų sąrašas buvo ne itin patrauklus, kitose partijose būta naujumo elementų. Tai sudomino žmones. Kiek jaučiu, tai – socialdemokratų problema“, – teigė V. Gaidys.
Paklaustas, kaip vertina G. Kirkilo priekaištus dėl sociologų įsitraukimo į rinkiminę kampaniją, V. Gaidys tvirtino, kad, priešingai nei kai kurie apžvalgininkai, visada stengiasi išlikti objektyvus. Tiesa, G. Kirkilą jis pavadino „arogantišku“.
„Kadangi seniai dirbu tuose dalykuose, aš asmeniškai kažkokių ypatingų partinių preferencijų, deja, neturiu, nes toks mano darbas. Visos partijos legalios, stengiasi tarnauti Lietuvai. Vienos gudresnės, kitos kvailesnės, kaip ir visokių žmonių būna. Visos jos turi būti po saule. Socialdemokratų partijoje toks politikas, kaip G. Kirkilas, gana arogantiškas. Na, bet būna tokių. […] Niekada neįžiūrėjau kokio nors tendencingumo, kaip kad kartais jaučiasi pas politikos apžvalgininkus. Nesu pastebėjęs to Lietuvoje“, – kalbėjo V. Gaidys.
„Baltijos tyrimų“ vadovė: Kirkilas naudojosi pasenusiais duomenimis
Kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė sakė, kad G. Kirkilas veikiausiai komentavo senus, dar prieš aktyviąją rinkimų kampaniją skelbtus duomenis. Sociologė aiškino, kad jos vadovaujama įmonė atliko viešai neskelbtus rinkimų į EP tyrimus, kuriuose rezultatai buvo ganėtinai panašūs į tikrąjį partijų pasirodymą.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.