Alfa.lt
„Ar socialinė žiniasklaida keičia žurnalistiką?“ – šią savaitę grupės žymių ekspertų klausė tyrimų centro „Carnegie Europe“ bendradarbė Judy Dempsey. Ją pasiekę atsakymai atskleidžia, kaip sudėtinga aiškiai apibrėžti ribas XXI amžiaus pradžios žiniasklaidoje, priklausomoje nuo sąveikos su skaitytojais socialinių interneto tinklų aplinkoje.
„Trumpas atsakymas: ir taip, ir ne, – teigia Dennisas Abbottas, daug dėmesio ES žiniasklaidos tyrimams skiriančios komunikacijos agentūros „Burson-Marsteller“ Briuselio padalinio vykdomasis direktorius. – Socialinė žiniasklaida transformavo tai, kaip vartotojus pasiekia informacija. Ji vis dažniau tampa kanalu, per kurį pasiekiamos įvairiausių tipų naujienos, ar tai būtų dienos aktualijos, ar paskalos apie žvaigždes.“
Pasak D. Abbotto, skaitmeninis amžius kelia rimtą iššūkį tradicinei žiniasklaidai. Siaurėjant ištikimų skaitytojų ratui, darosi vis sunkiau kovoti ir dėl reklamos pinigų, o žurnalistai jaučiasi netekę kontrolės – daugeliu atvejų jau nebe jie sprendžia, kas bus svarbiausia dienos naujiena. Virusinį efektą internete sukuriančias naujienas dažnai paleidžia socialinės žiniasklaidos vartotojai.
„Nors tradicinė ir socialinė žiniasklaidos – keista pora, joms reikia viena kitos gal net labiau nei kada anksčiau. „Gyvenimo po tiesos“ eroje, plintant netikroms naujienoms, žmonės vis labiau remiasi šaltiniais, kuriais gali pasitikėti. Iš 320 mln. aktyvių vartotojų, kas mėnesį apsilankančių „Twitter“, 126 mln. seka CNN ir BBC – įtakingiausias žiniasklaidos priemones Briuselyje“, – tvirtina D. Abbottas.
„Carnegie“ tyrimų centro viceprezidentas komunikacijai, buvęs BBC žurnalistas Tomas Carveris nukerta kategoriškiau: „Socialinė žiniasklaida nėra žurnalistika.“ Tačiau tuojau pripažįsta, kad ji „pakeitė žurnalistikos prigimtį“.
„Dėl socialinės žiniasklaidos poveikio naujienų tarnybos prarado savo „pirminės žinios“ (angl. „breaking news“) efektą, nes dabar jau beveik neįmanoma vienam leidiniui pasilaikyti istoriją daugiau nei keletą minučių“, – kaip vieną didžiausių pokyčių nurodo T. Carveris. Jis apgailestauja dėl beprecedentės netikrų naujienų sklaidos ir turinį socialiniuose tinkluose rekomenduojančių algoritmų, dėl kurių vartotojai izoliuojami nuo alternatyvaus, jų įsitikinimams prieštaraujančio požiūrio.
„Tačiau dėl šių pokyčių gera žurnalistika tik dar labiau vertinama, o ne mažiau. Įrodymas, kad žmonės kabinasi į prekės ženklus, kuriais gali pasitikėti neužtikrintumo laikotarpiu, yra pastaruoju metu išaugusi „New York Times“ ir „Washington Post“ prenumerata. Žurnalistika keičiasi, tačiau ji artimiausiu metu niekur nepasitrauks“, – teigia T. Carveris.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
