Doc. dr. Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja, Lietuvos sociologų draugijos prezidentė, savo komentare DELFI.lt portale pasišovė „nutapyti“ šių dienų disidento portretą.
Keletas ryškesnių jos pateikto „jaunojo disidento“ štrichų:
„Jaunojo disidento supratimu, viešoji erdvė turėtų būti išvalyta nuo kitaip tikinčių, mylinčių ar gyvenančių. Todėl jis priešinasi gėjų ir lesbiečių eitynėms, piktinasi gėjų propaganda, pašiepia moterų ir vaikų teises bei jas ginančiuosius. Jaunasis disidentas žmones mato tik dviejų tipų: pritariančius jo nuomonei arba ne. Pastarieji iš karto sulaukia kokių nors etikečių – tolerastai, liberastai ir pan.
Kitas svarbus jaunojo disidento bruožas – jis džiaugiasi ir naudojasi pilietinės visuomenės privalumais, vėlgi tiek, kiek ji jam patogi. Jaunieji disidentai buriasi į visuomenines organizacijas, rengia įvairias eitynes ir piketus, tačiau piktinasi kitoms nuomonėms atstovaujančiųjų piketais ar eitynėmis, įvairiai juos pašiepia, skundžia valstybės institucijoms, piktinasi, kad tai prieštarauja jo vertybėms. Tačiau sulaukęs pastabų ar analogiško skundo, išvadina skundikus šių dienų komjaunuoliais. Jaunieji disidentai nesibodi pasinaudoti savo įtaka pristatyti savo nuomonę kaip vienintelę atstovaujančią visuomenės daugumai, lankosi ir aktyviai pasisakinėja įvairiose Seimo ir vyriausybės darbo grupėse.“
Lietuvos sociologų draugijos prezidentės skaitytojas, prisistatęs kaip aTa, buvo išties atidus – perėmęs mokslininkės požiūrį į kitaminčius ją logiškai išplėtojo:
O dabar straipsniuke žodžius „jaunasis disidentas“ pakeičiame į „leftistinis liberalas“, žodį „religija“ į žodžius „liberaliosios idėjos“, ne ir dar vieną kitą žodį, pvz., „gėjus“ pakeičiame į „patriotas“, ir pažiūrima, kas išeis:
„Leftistinio liberalo supratimu, viešoji erdvė turėtų būti išvalyta nuo kitaip tikinčių, mylinčių ar gyvenančių. Todėl jis priešinasi patriotų eitynėms, piktinasi patriotų propaganda, pašiepia tradicinių šeimų teises bei jas ginančiuosius. Leftistinis liberalas žmones mato tik dviejų tipų: pritariančius jo nuomonei arba ne. Pastarieji iš karto sulaukia kokių nors etikečių – homofobai, „jaunieji disidentai“ ir pan. Kitas svarbus leftistinio liberalo bruožas – jis džiaugiasi ir naudojasi pilietinės visuomenės privalumais, vėlgi tiek, kiek ji jam patogi. Leftistiniai liberalai buriasi į visuomenines organizacijas, rengia įvairias eitynes ir piketus, tačiau piktinasi kitoms nuomonėms atstovaujančiųjų piketais ar eitynėmis, įvairiai juos pašiepia, skundžia valstybės institucijoms, piktinasi, kad tai prieštarauja jo vertybėms. Tačiau sulaukęs pastabų ar analogiško skundo, išvadina skundikus šių dienų neandartaliečiais. Leftistiniai liberalai nesibodi pasinaudoti savo įtaka pristatyti savo nuomonę kaip vienintelę atstovaujančią visuomenės daugumai, lankosi ir aktyviai pasisakinėja įvairiose Seimo ir vyriausybės darbo grupėse.“
Ir t.t., viso straipsnio neperrašinėsiu, atleiskit, bet manau, kad ir tiek užtenka pamatyti, jog „juokiasi puodas, kad katilas juodas“, nors šiuo atveju, manau, reikėtų sakyti: „juokiasi didžiulė juodai prisvilusi cisterna, kad mažytis arbatos puodelis šiek tiek parudavęs“.