Vilniaus valdžia nepaisydama nieko stumia savo Nacionalinio stadiono projektą. Neįtikina jų nei Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, nei teisiniai, nei ekonominiai argumentai.
Klaida buvo jau pats koncesijos modelio pasirinkimas ir sutarties pasirašymas. Ankstesnė taryba balsavo už, o Nacionalinis susivienijimas skelbė sutarties analizę ir ragino koncesijos nesirašyti.
Neklausė ir įvyko tai, kas prognozuota: nors ir valdžia, ir Baltcap žadėjo, kad projektas miestui nebrangs ir rizikas (neišvengiama infliacija) prisiima koncesininkas, galiausiai iš savivaldybės ir valstybės pareikalauta 40 papildomų milijonų, vadinamojo indeksavimo.
Jam nėra jokio teisinio pagrindo, nėra jokios savivaldybės kaltės bet valdantieji pasisamdė advokatais, kad jų kaltę surastų. Meras iš esmės sako, kad nors projektas blogas, dabar jau reikia jį pabaigti žūtbūt, bet kokia kaina.
Kadangi Baltcap tapo nepajėgus vykdyti įsipareigojimus, miestas turėjo ir turi pilną teisę nutraukti sutartį dėl koncesininko kaltės, išsireikalauti numatytas baudas ir skelbti stadiono rangos konkursą už kokius 50 milijonų, kurių didžiąją dalį dengtų už koncesininką laidavę subjektai. Meras sako, kad miestas paskęstų teismuose. Bet Baltcap nėra bepročiai, žino, kad tai byla į vienus vartus ir neturi jokio intereso įsivelti dar ir į ilgą pasmerktą teismo procesą. Visgi meras su komanda kažkodėl juos gelbsti.
Ir kaip išradingai! Apie tai daviau išsamų komentarą INIT televizijai, dažnai plačiau už nacionalinę žiniasklaidą nušviečiančiai Vilniaus tarybos reikalus. Kviečiu skirti kelias minutes ir pažiūrėti reportažą.
Jeigu mano ir Nacionalinio susivienijimo veiklą laikote prasminga, o ginamas pažiūras teisingomis, birželio 9 dieną Europos Parlamento rinkimuose balsuokite už 15 numerį (NS). Šių rinkimų rezultatai labai tiesiogiai lems ir mūsų galimybes rudenį Seimo rinkimuose.
Politinė reklama.
