Dalijamės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno veidaknygės paskyroje paviešintais LR prezidentei Daliai Grybauskaitei skirtais klausimais, iškilusiais komitetui atliekant parlamentinį tyrimą, kokie veiksniai ir aplinkybės lėmė Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų ir asmenų veiklą per 2009–2010 metų krizę.
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
2018-12-28 Nr. S-2018-
D Ė L I N F O R M A C I J O S P A T E I K I M O
Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XIII-1065 (toliau – Nutarimas) Biudžeto ir finansų komitetui pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas.
Būtume dėkingi, jeigu per mėnesį raštu pateiksite atsakymus į toliau išdėstytus klausimus.
Jeigu pageidaujate gauti daugiau tyrimo medžiagos, prašome kreiptis.
1. Kaip vertinate Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005–2008 metais, turint omenyje 2010 m. vasario 2 d. Švedijos parlamento Finansų komitete įvykusių klausymų metu išdėstytus faktus ir nuomones (2 Priedas), 2010 m. gegužės 17 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje patvirtintas prieš tai vykusių klausymų išvadas (3 Priedas) bei tai, kad kai kurios naujosios ES valstybės narės jau 2005–2006 metais taikė makroprudencinės bankų priežiūros priemones (4 Priedas)?
2. Ar 2009–2010 metais bendravote su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais ir, jei taip, kokie klausimai buvo aptariami?
3. Kaip, praėjus dešimčiai metų nuo krizės Lietuvoje pradžios, vertinate Skandinavijos valstybių komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai jos sparčios bei netvarios plėtros (2005–2007) ir gilaus nuosmukio (2009–2010) metais?
4. Ar 2009 metais Jums buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą, kurią tų pačių metų rugpjūčio mėn. du tuomečiai Lietuvos banko valdybos nariai pateikė Vyriausybės vadovui ir finansų ministrei (5 Priedas)? Jei taip, kaip šią informaciją vertinote ir ar raginote tuometį Lietuvos banko valdybos pirmininką imtis veiksmų, galėjusių užkirsti kelią kelių šimtų milijonų eurų papildomiems nuostoliams, kuriuos patyrė šalies viešasis sektorius ir privatūs kreditoriai, kuomet šio banko veikla galiausiai buvo sustabdyta 2011 m. lapkričio mėn.?
5. Ar, Jūsų manymu, buvęs Lietuvos banko valdybos narys A. Misevičius, 2004–2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą ir galimai nekompetentingai bei aplaidžiai atlikęs savo darbą, gali tinkamai eiti Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas?
6. Kuo grindėte ir kaip dabar vertinate 2009 m. kovo 31 d. paviešintą Jūsų nuomonę (turėjusią įtakos Vyriausybės sprendimams dėl skolinimosi valstybės vardu, kaip 2018 m. lapkričio 21 d. komisijai paliudijo A. Kubilius), kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją“, turint omenyje, jog Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, galėjo naudotis valstybėms narėms skirtais paramos šaltiniais ir priemonėmis, kurios minimos Europos Parlamento 2009 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje (6 Priedas), o taip pat žinant, kad krizės laikotarpiu tokia parama pasinaudojo ne tik Latvija, bet ir dar 7 ES valstybės narės?
7. Kaip vertinate Vyriausybės sprendimus 2009–2010 metais brangiai skolintis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, turint omenyje, kad dėl to galimai pablogėjo verslo ir gyventojų kreditavimo galimybės, taip pat sprendimus 2009–2012 skolintis iš tarptautinių komercinių institucijų dešimties metų laikotarpiui, mokant 10 proc. siekusias palūkanas, turint omenyje, kad, remiantis Europos centrinio banko duomenimis, vidutinės Latvijos palūkanos 2009–2018 metais buvo apie 1,5 proc. p. žemesnės nei Lietuvos ir, jei tokiomis palūkanomis būtų pasiskolinusi Lietuva, per šį dešimties metų laikotarpį šalies viešasis sektorius būtų galėjęs sutaupyti apie 1,9 mlrd. eurų (7 Priedas)?
8. Ar, Jūsų manymu, teisingai ir pagrįstai elgėsi Vyriausybė 2009–2012 metais, neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc., turint omenyje, kad taip galimai buvo pažeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, „Sodros“ skola 2017 metų pabaigoje pasiekė 3,7 mlrd. eurų, valstybės biudžetui ir komerciniams bankams viso buvo sumokėta apie 1 mlrd. eurų palūkanų, beveik nebuvo didinamos senatvės pensijos, nukentėjo „Sodros“ reputacija ir sumenko pasitikėjimas ja?
PRIDEDAMA:
1. Nutarimas; 2 lapai;
2. Švedijos 2010 m. vasario 2 d. parlamentinių klausymų medžiaga; 39 lapai;
3. 2010 m. gegužės 17 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo išrašas; 5 lapai;
4. Ištrauka iš Europos centrinio banko finansinio stabilumo apžvalgos; 9 lapai;
5. Lietuvos banko valdybos nario V. Geralavičiaus informacija apie procesus Lietuvos banko valdyboje vykdant banko „Snoras“ priežiūrą; 3 lapai;
6. Europos Parlamento 2009 m. balandžio 24 d. rezoliucija dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo; 3 lapai;
7. Lietuvos ir Latvijos vyriausybių vertybinių popierių palūkanų skirtumai 2010–2018 m.; 1 lapas.
Pagarbiai.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas