Žemiau – nuoroda į „Verslo žinių“ vedamąjį straipsnį. Jau nebe pirmą kartą didžiąja dalimi jis yra skirtas mano kritikai. Šį kartą dėl to, kad neva prisidėjau, o gal ir lėmiau tai, kad Google mokėjimų paslaugas ES teritorijoje teiks ne per Lietuvoje, o per Airijoje registruotą ir licencijuotą įmonę. Nežinau sprendimo aplinkybių ir tolesnių Google planų, tačiau manau, kad jei Google iš tikro neplėtos veiklos Lietuvos įmonės pagrindu, šiam sprendimui didžiausios įtakos galėjo turėti tokie veiksniai:
1) Įsiplieskę ir nežinia kuo pasibaigsiantys pinigų plovimo skandalai Baltijos šalyse gali kenkti Google reputacijai, kuri ją saugo gerokai labiau, nei koks nors Revolut ar Lietuvos bankas.
2) Tai, kas paaiškėjo bal. 2 d. Seimo spaudos konferencijoje apie Lietuvos banko valdybos nuostatas į krizės tyrimą ir aukšų šio banko pareigūnų naudojamus epitetus („marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, „savo nuomonę geriau pasilaikyti sau“) gali būti visiškai nepriimtina Google akcininkams ir jie nenori turėti nieko bendro su tokios kultūros ir moralės rinkos prižiūrėtojais.
3) Tai, kad Lietuvos bankas suteikė licenciją Revolut, kurio valdymas, vadovai, įmonės kultūra, itin agresyvus klientų pritraukimo bei komunikavimo stilius reiškia, kad Lietuvoje yra ir bus toleruojami žemi rinkos vientisumo ir skaidrumo (angl. market integrity) standartai. Tai gali neatitikti Google akcininkų lūkesčių ir verslo etikos.
4) Tai, kad Andrius Kubilius, BFK narys, vykdantis parlamentinę finansų sektoriaus kontrolę, įskaitant ir mokėjimo įmones, nedeklaravo, o 2019-04-02 apie tai sužinojęs akivazdžiai ignoravo, kad jo sūnus Vytautas Kubilius vadovauja UAB „Google payment Lithuania“, Google akcininkai galėjo įvertinti kaip itin žemos politinės kultūros pavyzdį ir tai taip pat galėjo lemti jų sprendimą. Dar daugiau – 2019-04-03, jau paskelbus, kad dėl to kreipiausi į etikos instituciją, jis, nepaisant įspėjimo, BFK posėdyje toliau visa tai komentavo bei diskutavo ir balsavo dėl sprendimo, susijusio su kitu šios rinkos dalyviu. Taip jis dar kartą pademonstravo, kad jokie interesų konfliktai jam nerūpi.
Todėl siūlau „Verslo žinioms“ ir kitiems žurnalistams, komentuojantiems ir rašantiems šiomis temomis, atkreipti dėmesį ir į tai, ką čia išdėsčiau. Esu dirbęs su civilizuotomis britų ir danų įmonėmis ir turiu šiokį tokį supratimą apie kitokius, nei kol kas Lietuvoje vis dar įsigalioję verslo ir priežiūros etikos standartai.
