Lietuvoje 2017 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, t.y. 22,9 proc. visų šalies gyventojų – kad ir kaip norisi bent jubiliejiniais metais girdėti, kad gyvename vis geriau ir geriau, skurstančių gyventojų per metus padaugėjo 1 procentiniu punktu, skelbia Statistikos departamentas, atlikęs pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenis.
Beje, skurdo rodikliai yra apskaičiuojami pagal ankstesnių metų pajamas – šiuo atveju, pagal pajamas, gautas 2016 metais.
Taigi statistikų teigimu, pernai metais skurdo rizikos ribą peržengdavo asmuo, kurio pajamos per mėnesį tesiekė 307 eurus ir mažiau, o keturių asmenų šeima – du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus – žemiau skurdo ribos atsidurdavo, jei jų mėnesio pajamos tesiekė 644 eurus.
Tokias ir dar mažesnes pajamas nei šios ir taip menkos sumos praėjusiais metais miestuose gavo 17,3 proc. gyventojų: penkiuose didžiuosiuose miestuose tokių būta mažiau – 11,7 proc., o kituose – tokių gyventojų ar šeimų buvo ketvirtadalis, t.y 26,1 proc. Kaimuose žemiau skurdo ribos gyveno net trečdalis gyventojų – 34,4 proc. Tiesa, praėjusiais metais skurdo rizikos lygis miestuose augo sparčiau ir išaugo net 1,7 procentinio punkto, kaime jis nežymiai, bet sumažėjo 0,4 procentinio punkto.
Daugiausia skurdas gresia 65 metų ir vyresniems asmenims – pernai šioje amžiaus grupėje kone kas trečias (33,4 proc.) skurdo, be to, palyginti su 2016 metais, tokių asmenų padaugėjo net 5,7 procentinio punkto. Tokį augimą statistikai aiškina ir tuo, kad senatvės pensijos augo mažiau nei dirbančiųjų atlyginimai. Beje, vidutinė senatvės pensija 2016 metais buvo 255,3 euro ir sudarė 83,2 proc. skurdo rizikos ribos. Kadangi vidutinė senatvės pensija jau keletą metų mažesnė nei skurdo rizikos riba ir šis skirtumas kasmet tik didėja, žemiau skurdo rizikos ribos atsiduria tie senatvės pensininkai, kurie negauna jokių kitų pajamų, tik senatvės pensiją – vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę. Tiesa, 2018 metais vidutinė pensija yra 307,4 euro, o turint būtinąjį stažą – nuo 266 iki 323 eurų.
Į akis krinta ir didelis vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis – 25,7 proc., o 18–64 metų amžiaus asmenų jis sudaro 18,8 proc.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 metais siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 0,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus didėjo daugiau – 1,6 procentinio punkto iki 24,5 proc.
Tačiau didžiausia rizika atsidurti skurde grėsė tiems namų ūkiams, kuriuose vaikais rūpinosi vienas suaugęs asmuo – jų skurdo rizikos lygis sudarė 48,4 proc., o taip pat ir vienišiems asmenims – 47,9 proc.
Skurdas grėsė ir turintiems darbą – tokių asmenų tarp dirbančiųjų buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – net 61,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 36,7 procento. Užfiksuota ir tokia tendencija: dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 metais, išliko nepakitęs, bedarbių asmenų – 1 procentiniu punktu didesnis, o senatvės pensininkų – net 6,1 procentinio punkto.
Palyginti su ankstesniais metais, 2017-aisiais socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui irgi išsaugo: jei socialinės išmokos (išskyrus senatvės ir našlių pensijas) būtų nemokamos, skurdo rizikos lygis 2017 metais būtų dar didesnis – net 29,8 proc. Paskaičiuota, jog socialinės išmokos didžiausią įtaką padarė mažinant namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygį: be socialinių išmokų šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų net iki 31,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus dar daugiau – iki 37,3 procento.
Taigi pagal skurdo rizikos lygį 2017 metais Lietuva užtikrintai išsiveržė į priekį aplenkdama ir Estiją, ir Latviją: Estijoje šis rodiklis pernai sumažėjo 0,7 procentinio punkto iki 21 proc., Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 22,1 procento. Beje, ta pati tendencija – didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis – pastebėta visose Baltijos šalyse.
Ta proga sulaukėme ir premjero Sauliaus Skvernelio komentarų ir, žinoma, pažadų. Pareiškęs, jog dėl 2017 m. skurdo lygio Lietuvoje augimo kalti ankstesnių vyriausybių sprendimai, premjeras tikina, kad jau 2019-aisiais skurdas Lietuvoje nebedidės.