„Prieš tai supratę galime atsibusti visiškai naujoje realybėje, kurioje ES vykdomoji valdžia skirstys ir valdys, o lenkai bus tik tam tikroje teritorijoje gyvenantys gyventojai,“ – perspėja europarlamentarė Jadvyga Višnevska (Jadwiga Wiśniewska) (PiS).
Europos Parlamentas vos ne vos uždegė žalią šviesą ES sutarčių pakeitimams – sprendimą lėmė tik 17 balsų persvara, o tai rodo, kad Europos Sąjungoje vis atsargiau žiūrima į radikalią pertvarką, galinčią lemti nacionalinių valstybių panaikinimą.
Nepriklausomai nuo balsavimo Europos Parlamente rezultatų, labai svarbu informuoti piliečius apie realias siūlomų pakeitimų pasekmes, kurių negalima nuvertinti. Šie pokyčiai ne tik veda prie ES, kokią ją pažįstame, išardymo, bet visų pirma prie savanoriško suvereniteto atsisakymo.
Jų priėmimas būtų reikšmingas žingsnis link maksimalaus pavaldumo Vokietijai ir Prancūzijai, taigi valstybės narės prarastų suverenitetą. Taip lemtų vienbalsiškumo atsisakymas Tarybos sprendimų priėmimo procese.
Šiandien nacionalinė veto teisė yra nacionalinių interesų užtikrinimo garantas, galintis užblokuoti sprendimus, žalingus Lenkijos nacionalinių interesų požiūriu.
Šio apsauginio vožtuvo panaikinimas prilygsta savanoriškam suvereniteto atsisakymui, o valstybės narės tampa pavaldžios ES daugumai, paklusniai vykdančiai Berlyno ir Paryžiaus direktyvas.
Centralizavimo procesas bus vykdomas plečiant pasidalinamąją kompetenciją į septynias naujas sritis, tokias kaip užsienio politika, sienų apsauga, saugumas, civilinė gynyba, pramonė, švietimas ir visuomenės sveikata, t. y. sritis, kurios yra labai svarbios piliečių gyvenimui. Iš pirmo žvilgsnio nekaltos pasidalijamosios kompetencijos sritys, kuriose ES turi pirmenybę, gali nedaug kuo skirtis nuo išimtinių kompetencijų. Dalijimasis kompetencija tose srityse, kurios šiuo metu yra išimtinė valstybių narių prerogatyva, gali reikšti, kad bus priimami visoms šalims aktualūs teisės aktai, net jei ne visos šalys tam pritaria. Kiti galėtų priimti sprendimus už mus.
Pritarti siūlomai reformai taip pat reiškia primesti bendrą euro valiutą visoms valstybėms narėms, gerai žinant, su kokiomis krizėmis susidūrė šios zonos šalys, praradusios galimybę formuoti savo pinigų politiką, kuri yra esminis suverenumo aspektas. Pokyčiai taip pat apima mokesčių standartizavimą ir intervenciją į sveikatos priežiūros sistemą. ES taip pat spręstų, ko mūsų vaikai ir anūkai mokysis mokyklose.
Po šūkiu „daugiau Europos“, kurį kiekviename žingsnyje nekantriai kartoja Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, slepiasi labai pavojingas ir, kas dar blogiau, tyliai įgyvendinamas nepriklausomybės praradimo scenarijus, iš esmės savanoriškas jos atsisakymas. „Naujosios ES“ šalininkai tikrovę užgožia tariama būtinybe parengti Sąjungą tolesnei plėtrai ir paspartinti sprendimų priėmimo procesą.
Tačiau niekas nekalba apie šių pokyčių kaštus, nepriimtinus iš nacionalinių valstybių perspektyvos. Be to, tvirtinimai, kad ES negali plėstis be sutarčių pakeitimų, yra klaidingi, nes dabartinės sutarčių nuostatos šį procesą leidžia.
Nereikėtų turėti iliuzijų dėl pasakojimų, kad tai ilgalaikis procesas, kurio metu neaišku, kada ir ar apskritai bus įgyvendinti pokyčiai. Šia dūmų uždanga siekiama nuslopinti piliečių budrumą ir suteikti laiko Vokietijai perimti ES kontrolę. Dar nespėjus to suprasti, galime atsibusti visiškai naujoje realybėje, kurioje ES vykdomoji valdžia, turinti pakeisti Europos Komisiją, skirstys ir valdys, o lenkai bus tik tam tikroje teritorijoje gyvenantys gyventojai, netekę atstovavimo.
Neleiskime daugumai primesti mums žalingų sprendimų. Tikėkimės, kad Europos Parlamento balsavimo rezultatai, kuriais pradedama Sutarties keitimo procedūra, bus geras ženklas ateičiai. Be mūsų nieko apie mus. Sustabdykime sutarties keitimą.
Šaltinis: Remix News