„Tie-SOS!“ pilietinės akcijos dalyviai gavo sveikatos apsaugos ministro atsakymą į paklausimą, kuriuo prašoma pateikti kopiją Prezidentūrai adresuoto rašto, kuriame, pasak Prezidentūros kanceliarijos, buvo paneigti teiginiai apie sunkią Garliavos mergaitės būklę.
Užuot pateikęs prašomą dokumentą, sveikatos apsaugos ministras atsiuntė puslapį samprotavimų apie asmens duomenų teisinę apsaugą ir duomenų apie asmens sveikatą privatumą.
Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad ponas ministras stengiasi išvengti nuorodų į tai, kad jo rašte kalbama apie Garliavos mergaitę. Užuot pasisakęs aiškiai ir nedviprasmiškai, ministras vartoja pasakymą „pareiškime minimas nepilnametis asmuo“. Ar vartodamas tokį aptakų posakį ministras taip pat gina Garliavos mergaitės privatumą, o gal ginasi pats, numatydamas, jog ateityje dėl tokio rašto galės pasakyti „Neprisimenu, apie kokį asmenį čia rašoma“?
Pono ministro atsakymas leidžia daryti išvadą, jog Prezidentūros minimas raštas yra iš tiesų legenda, kitaip tariant, jis neegzistuoja, o Prezidentūra, rašte teigdama, jog Sveikatos apsaugos ministerija „aiškinosi situaciją dėl mergaitės ir paneigė teiginius apie sunkią jos būklę“, paprasčiausiai sakė netiesą.