Šiandien, vasario 16-ąją, Kovo 11-osios Akto signatarui, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui, filosofui, kultūros istorikui, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesoriui, politikui ir visuomenininkui Bronislovui Genzeliui sukako 80 metų.
Nuoširdžiai sveikiname Jubiliatą ir siūlome skaitytojams prieš trejetą metų parašytą ir aktualumo nepraradusį Profesoriaus tekstą.
Bronislovas Genzelis. Teisinis nihilizmas ar savivalė?
lzinios.lt | 2011-02-24
Žiniasklaidos pagrindinis kritikos objektas yra mūsų teisinis nihilizmas, teisėjų savivalė. Taip, aš priklausau tiems, kurie neabejoja, kad teismo sprendimai turi būti vykdomi. Bet ar gali būti vykdomi elementariam padorumui prieštaraujantys sprendimai, kurių ypač pagausėjo pastaruoju metu.
Štai žurnalistas Gintaras Visockas teisiamas už tai, kad besiveržiančiajam į politikus pateikė šiam nemalonų klausimą. Vienas teisėjas suklastoja savo kolegų parašus ir į laisvę paleidžia kelis nusikaltėlius; kitas – sutrumpina dviem trečdaliais bausmę žmogžudžiui, itin žiauriai nužudžiusiam du asmenis; trečias teisėjas įsitikinęs, kad bandymas parduoti merginą į prostitucijos vergiją ne toks jau didelis nusikaltimas (mat jaunikaičiui reikėjo pinigų…). Užteks jam 40 dienų priverstinių darbų. Tokios bylos sprendžiamos operatyviai, o korupcinės tempiamos iki senaties arba iki klaikaus nuobodulio. Tokius mūsų Temidės veiksmus galima būtų tęsti ir tęsti.
Problemos esmė ta, kad mūsų teisėjai painioja du nepainiojamus dalykus: teismų nepriklausomumą ir atsakomybės nejautimą, tiksliau – savęs pajautimą antžmogiu.
Ši tradicija išpuoselėta Konstitucinio Teismo (KT). Teismas ir toliau rūpinasi savo kolegų privilegijomis, pavyzdžiui, teisėjų viršvalandžių apmokėjimu. Bet nežinia kodėl niekam nerūpi policininkų darbas, jų atlyginimai, darbo sąlygos. Jie tik nuolatinės kritikos objektas.
Ilgą laiką KT mūsų visuomenės buvo gana palankiai vertinamas. Bet jam pabodo. Panoro sulygti su kitomis valdžios institucijomis. O gal pademonstruoti savo visagališkumą? Dėl to ir atlyginimų problema, ir siekis įrodyti Seimo neįgalumą, t. y. nesugebėjimą pastatyti KT į vietą, priminti jam, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio baigiamąją dalį „nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas“, t. y. Seimas gali turėti savo nuomonę ir dėl apkaltos.
Mano įsitikinimu, apkalta Rolandui Paksui buvo teisėta, o ne koks perversmas, kaip R.Pakso šalininkai deklaruoja. Tačiau sprendimas neleisti niekada dalyvauti Seimo rinkimuose iš tikrųjų prieštarauja žmogaus teisėms (kaip galima žmonėms atimti teisę už R.Paksą balsuoti. Čia pažeista ne tik R.Pakso teisė, bet ir piliečių teisė rinkti). Apie tai rašiau „Lietuvos žiniose“ dar prieš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Manau, ir Linas Karalius laimėtų minėtame teisme.
Ar ištaisomos šios klaidos? Išminčiai iš KT savo ambicijas kelia aukščiau už valstybės interesus. Pasaulinė praktika rodo, kad kitų valstybių panašūs teismai peržiūri savo sprendimus. Lietuvoje, idant išvengtume konfrontacijos su pasaulio teisine sistema, KT siūlo keisti Konstituciją. Tačiau nenurodo, kokius straipsnius. Aš matau dvi galimybes patenkinti KT pasiūlymą. Arba išbraukti iš Konstitucijos skyrių „Konstitucinis Teismas“ ir jo funkcijas perduoti kitoms institucijoms, arba priimti straipsnį, kad „Konstitucinio Teismo sprendimai įsigalioja, kai juos patvirtina Seimas“, nurodant, kiek tam reikėtų balsų. Kito kelio nėra. Negi to nesupranta KT teisėjai? Dar yra ir kita bėda – už KT spendimų nevykdymą niekas neatsako. Jie pakimba ore.
Mūsų valstybėje įprasta nevykdyti įstatymų. Tam duoda pavyzdį Vyriausybė. Kiekvienas pilietis, jeigu paimtų į rankas įstatymus, nusakančius valdžios santykius su žiniasklaida, galėtų įsitikinti, kad valdininkai (ir ministrai) privalo bendrauti su žiniasklaida ir teigti informaciją, jeigu ji nėra valstybės paslaptis. Dabar ministrai, merai bėga nuo žurnalistų, įsako neįsileisti jų į patalpas. (Jeigu kuris žurnalistas blogai elgiasi, jo leidimas gali būti sustabdytas teisiniu būdu, o ne pagal valdininko užgaidas.) Kodėl žurnalistai negina savo teisių? Manau, atsakymas paprastas: negi nesmagu parodyti, kad Lietuvą valdo kvailiai-pajacai. Jeigu būtų laikomasi įstatymų, iš kur žurnalistai gautų tokių puikių kadrų? Ką tada veiktų KK-2 ir kitos panašios laidos? Reikėtų daugiau išradingumo. Dabar nueik pas kokį veikėją ir gausi nepakartojamų vaizdelių.
Senovės romėnai sakydavo: geriau blogi įstatymai negu jokių. Mūsų problema kita: ne visi mūsų įstatymai blogi, bet įstatymai sau, o jų vykdymas – kitas dalykas. Teisinės sistemos sutvarkymas ir veiklos sureguliavimas – Seimo ir prezidentės prerogatyva. To nepadarius mūsų laukia Tuniso ir Egipto perspektyva.