Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyti 2015 metų tarptautinio EBPO PISA tyrimų rezultatai. Kaip skelbiama ministerijos svetainėje, tyrimas atskleidžia penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, gamtamokslio ir matematinio raštingumo rezultatus ir jų kaitą. Lietuvos mokiniai pirmąkart dalyvavo elektoriniame tyrime.
Šiuose tyrimuose 2015 metais dalyvavo 6525 penkiolikmečiai iš 311 lietuvių, lenkų ir rusų dėstomąja kalba dirbančių Lietuvos mokyklų.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė gautais tyrimų rezultatais nebuvo nusivylusi, greičiau – atvirkščiai: „Praeitą savaitę džiaugėmės Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatais. Šiandien pristatome kitą tarptautinį tyrimą, kuris rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatai yra panašūs į Izraelio, Islandijos, Italijos, Vengrijos, Maltos, Vengrijos, Slovakijos, Kroatijos, Graikijos ar Latvijos. Džiaugiamės, kad šiek tiek padaugėjo aukščiausius skaitymo gebėjimų lygmenis pasiekusių mokinių dalis, taip pat šiek tiek pakilo vaikinų skaitymo gebėjimų rezultatai“.
Jos teigimu, penkiolikmečiams reikėjo demonstruoti ne tik ir ne vien gamtamokslį, matematinį raštingumą, skaitymo gebėjimus, bet ir gebėjimą naudotis elektronine testavimo aplinka, kurią Lietuvoje dar tik ketinama įdiegti.
Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas – tai, kas reikalinga visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis. Renkama informacija apie mokinio namų aplinką, šeimos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.
Tyrimų duomenys rodo, jog matematinio raštingumo rezultatas nuo 2009 m. beveik nesikeičia: 2015 m. Lietuvos merginos pasiekė tą patį rezultatą kaip ir 2012 m., o vaikinai pademonstravo tik 1 tašku žemesnį rezultatą. Tačiau mūsų mokinių skaitymo gebėjimai nestabilūs: 2012 m. fiksuotas pagerėjimas (net 9 taškų), tačiau 2015 m. šie rezultatai suprastėjo net 5 taškais. Suprastėjo ir nuolat gerėję gamtamokslio raštingumo mokinių rezultatai. Ministerijos paskelbtame pranešime tokios tendencijos aiškinamos tuo, kad „atsirado kompiuterinis testavimas, interaktyvios užduotys, naujienos ugdymo procese“.
Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslis raštingumas panašus kaip Italijos, Vengrijos, Kroatijos, Buenos Airių (Argentinos) ir Islandijos. Lietuva (475 taškai) yra 36–38 pozicijoje iš 70, t.y. statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Tyrimas rodo, kad 2015 m. gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai nukrito net 19 šalių, taip pat ir sėkmingiausiose pasaulio šalyse: Honkonge, P. Korėjoje, Suomijoje.
Lietuvos penkiolikmečių matematinis raštingumas panašus kaip Latvijos, Maltos, Vengrijos ir Slovakijos. Lietuva (478 taškai) yra 36 pozicijoje iš 70, t.y. statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.
Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai panašūs kaip Izraelio, Buenos Airių (Argentinos), Vengrijos ir Graikijos. Lietuva (472 taškai) yra 39 pozicijoje iš 70, t.y. žemiau už EBPO šalių vidurkį. 36 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Tik 10 šalių 2015 m. skaitymo gebėjimų rezultatas statistiškai reikšmingai pakilo. Rezultatai nukrito ir tokiose aukštus pasiekimus demonstravusiose šalyse kaip Honkongas, Pietų Korėja, Japonija.
Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD).
G. Krasauskienės teigimu, būtina kryptingai tobulinti švietimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir pedagogų rengimą, gerinti bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo proceso aprūpinimą moderniomis mokymo priemonėmis.