Apie žiurkes, Kultūros ministeriją ir Ukrainiečių namus
Užsispyrusi toliau stebiu įvykius Kultūros ministerijoje. Pataikiau ateiti labai svarbią akimirką, ir kadangi šalia nėra bičiulio fotomenininko Juozo Valiušaičio, pati fiksuoju neįtikėtino išskirtinumo akimirkas.
Maidano atstovams nuolat priekaištaujama, juos užsipuola buvęs kultūros viceministras, vyr. apskaitininkės, tačiau jie šį puolimą šauniai atlaiko. Viceministras kratosi atsakomybės. Patikrinus visus kabinetus, nustatyta, kad ne tik niekas nesugadinta, bet net nepaliesta, tačiau viceministras pasirašyti akto nenori. Į kilusį ginčą,kurio kitaip kaip barniu nepavadinsi, įsijungia jaunas apsaugos vyras, Maidano atstovas. Jis sako puikiai suprantąs, kas čia vyksta, pats baigęs dvi aukštąsias mokyklas Europoje ir aiškiai suvokiantis, kad korupcijos ir ten esama, tačiau šitaip brutaliai tyčiotis iš žmonių valdininkams ten esą neleidžiama. Viceministras iškart pakeičia kalbos toną, bando aiškinti, kad jis nėra priešas.
Akivaizdu, kad situacijai suvaldyti Maidano atstovams verkiant reikalinga rimtų ekspertų pagalba: teisininkų, apskaitininkų. Šiuo metu tokia komanda tik formuojama… Iš karto blyksteli mintis, kad būtų neblogai pirmojo nepriklausomos Lietuvos kultūros ministro patarimas.
Mūsų mini komanda iš Lietuvos Maidane ketina surengti dailininko Rimanto Radišausko darbų parodą. Šio tapytojo paveikslų ciklas „Tautos kelias“ atspindi rimtas bėdas, kurios ištiko Lietuvą atkuriant nepriklausomą valstybę. Parodą rengiame dėl to, kad privalu broliams ukrainiečiams pranešti žinią: neužlipkite ant mūsų grėblio, pasimokykite iš mūsų klaidų.
Ciklo „Tautos kelias“ paveikslų reprodukcijų kopijos jau spausdinamos. Atsitiktinai sutiktas vienas Kijevo gyventojas, pamatęs vienos tokios reprodukcijos vaizdą spaustuvės monitoriuje, sustingo iš nuostabos. Vyro teigimu, nieko panašaus gyvenime jis nebuvo regėjęs, tai esą unikali tapybos maniera ir absoliučiai netikėta tema. Papasakojau viską apie būsimą parodą ir pakviečiau į atidarymą.
Darbų tiek daug, kad vos spėjame suktis. Uždususi atlekiu į Maidaną, o čia netikėtai ir visai nepasiruošusią kalbėti iškviečia ant scenos. Kalbu apie mūsų bendrus sunkumus kovojant su komunizmu ir biurokratinėmis valdžios žiurkėmis, kurios sugriaužė valstybę ir nualino tautą.
Ukrainiečių namai. Šis pastatas ne kartą buvo užimtas – tai vidaus kariuomenės, tai sukilėlių. Po to, kai sudegino Profsąjungų rūmus, čia glaudžiasi sužeisti ir ligoti Maidano budėtojai. Pirmajame aukšte milžiniška salė – tokio dydžio kaip „Litexpo“ paviljonas.
Maidano atstovas Valerij Gladunec pristato mane pirmojo aukšto koordinatorei. Dalykiškai jai išsako pastabų apie tvarką (pastebėjau stipriai išgėrusį sukilėlį, kuri globėjiškai už parankių išvedė kovos draugai). Koordinatorė pasiguodė, kad padėtis nepaprastai sunki: daugelis labai sunkiai pakelia netekties skausmą, reikalinga skubi psichologų pagalba, o tokių profesionalų trūksta ir t.t.
Sutarėme, kad Rimanto paveikslus eksponuosime ne tik po atviru dangumi Maidane, bet dar dviejose uždarose erdvėse: vieną parodą surengsime Kultūros ministerijoje, kitą – Ukrainiečių namuose.
Nuotraukos – autorės.
Siūlome pasižiūrėti ir autorėės atsiųstą video.
Bus daugiau.