Tautrimas Januševičius: Kiek žmonės keičia savo gyvenimus, tiek tobulėja valstybė

Lietuvos Sąrašo partijos remiamą ir piliečiams siūlomą remti kandidatą į Seimo narius Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje Tautrimą Januševičių kalbina žurnalistė Palmira Kvietkauskienė

Esate jaunas – dvidešimt penkerių – žmogus, turite teisininko išsilavinimą. Neretai Jūsų vienmečiai ne itin domisi politika, o sau kelia tikslus kuo sparčiau daryti karjerą ir užsitikrinti materialinę gerovę. Jūs palaikote „Drąsos kelio“ partijos idėjas ir pilietiškai aktyviai dėstote savo įžvalgas apie padėtį mūsų visuomenėje. Ar manote, kad būdamas Seimo nariu galėtumėte veiksmingiau prisidėti sprendžiant vieną esminių uždavinių – sugrąžinti valstybę piliečiams?

Nuo mažens buvau auginamas valstybei ir Lietuvai, man kitaip ir neįsivaizduojamas gyvenimas, kaip tarnaujant savo šaliai. Manau, tai – kiekvieno piliečio pareiga ir garbės reikalas. Be abejonės, kad nėra gerai, jog mano bendraamžiai apolitiški. Sudėtinga pasakyti, kodėl taip yra, kad jie neturi atsakomybės jausmo už ateitį šalies, kurioje gyvename. O būdamas Seimo nariu, manau, tikrai galėsiu prisidėti prie demokratijos stiprinimo ir valstybės valdymo grąžinimo realiam suverenui – tautai. Daug teko keliauti po Vakarų Europą, senąsias demokratijos šalis. Man ypač priimtinas ir gerbtinas Šveicarijos valstybės valdymo modelis, manau, į panašų modelį ir mes turėtume lygiuotis tobulindami valstybės valdymą.

Teko skaityti Jūsų įžvalgas atviro žodžio portale Tiesiai.Šviesiai.LT. Tose įžvalgose kalbate apie pamirštas Lietuvos Sąjūdžio idėjas. Kaip manote, ar viešas ir atviras kalbėjimas gali paskatinti permainas visuomenės gyvenime? Galbūt Jūs, teisininkas, numatote, kokių konkrečių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis atstatant teisingumą, kad žmonės imtų labiau pasitikėti valstybe ir jos teisine sistema?

Taip, kartais ir pats galvoju, kokį poveikį turi žodis, kiek žmonės susimąsto ir keičia savo gyvenimus, kiek tobulėja valstybė. Manau, kad kalbėti ir aiškinti idėjas verta. Monteskjė, Ruso, Robespjeras kalbėjo. Emilija Pliaterytė, Antanas Mackevičius irgi kalbėjo, kvietė, ragino. Jonas Basanavičius su Vincu Kudirka taip pat kalbėjo, 1988 m. Lietuvoje Sąjūdis ir visos jį lydėjusios permainos irgi prasidėjo nuo kalbų. Pamažu kalbos išsirutulioja į konkrečius siekius, tik žmonės patys, savo laisva valia turi nuspręsti, kada jau atėjęs laikas esminėms permainoms.

O pats kaip žmogus, turintis teisinį išsilavinimą, manau, galėčiau visapusiškai prisidėti prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, prie valstybės grąžinimo piliečiams. Tam reikalingi ir modernūs įstatymai, ir kardinalūs pakeitimai teisėsaugoje, senosios sistemos – senojo raugo – išmėžimas. Tariu šį skambų žodį, bet juk tvarte irgi vartoja šį lietuvišką žodį – mėžia mėšlą. Tai reikia padaryti, nors tai ir nemalonus, ir neestetiškas, ir juodas darbas.

Esate žinomas dėl savo švietėjiškos veiklos, kurią drauge su „Caritas“ organizacija plėtojate Kauno nepilnamečių pataisos namuose, taip pat žmonės Jums dėkingi už neatlygintinas konsultacijas teisės klausimais. Ar tokia nesavanaudiška veikla padeda sukaupti reikiamos profesinės patirties kaip teisės specialistui, ar labiau pasitarnauja asmenybės brandai?

Taip, tai nemažai man duoda kaip pilietiškam žmogui. Iš esmės teisininko profesija, tiksliau – advokato, išvertus iš senosios graikų kalbos, reiškia pašauktasis. Aš kalbu apie tą tikrąją reikšmę, plačiąją reikšmę, nes teisininkas bendrąja prasme yra savaime advokatas, ginantis žmogaus teises įvairiais teisiniais būdais. Teisininkas kaip profesionalas negali pasiekti savo profesinės pilnatvės, jeigu jis iškelia materialinę naudą aukščiau savo pareigos ir pašaukimo. Aš lygiai taip pat galvoju apie visas profesijas. Galbūt tai naivu. Sakysite – idealistas, pašiepsite mane. Tačiau net suprasdamas tokį skeptišką požiūrį, lieku prie savo pozicijos.

Rinkimuose į Seimą esate kandidatas Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje. Tai, kad kandidatuojate šiame Lietuvos regione, – vien atsitiktinumas, ar turite savų sąsajų su šiuo regionu? Ką galėtumėte pasakyti savo rinkėjams, kad jie nuspręstų balsuoti už Jus?

Kandidatuoju Biržų-Kupiškio apygardoje, nes Biržuose mano giminė, kiek man žinoma, gyveno jau nuo XVIII amžiaus, o galbūt ir dar nuo seniau. Dar dabar stovi mūsų sodyba už Papilio važiuojant Kvetkų link, yra žemės, miško. Ten, Biržuose, Kubilių kapinėse, palaidoti protėviai, proseneliai. Dėl paminėtų dalykų šis regionas yra dalis mano širdies, jis savaip brangus, todėl norisi daug padaryti, kad jis klestėtų, augtų.

Kokį įsivaizduojate Seimą po šių rinkimų? Su kokiomis politinėmis jėgomis siektumėte bendradarbiauti, jeigu patektumėte į Seimą?

Manau, kad dalis Lietuvos žmonių nėra pastovūs, greitai pamiršta skriaudas ir linkę minti ant to paties grėblio. Oficialūs reitingai prognozuoja socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei darbiečių pergalę. Ji neturėtų džiuginti. Istorija aiškiai rodo, kad nuo XVIII amžiaus pradžios Rusija darė viską, kad skaldytų ir griautų Lietuvą, silpnintų jos valstybingumą, o paskutiniai valdovai buvo marionetės Rusijos carų rankose. Be abejonės, ir vietinė bajorija prie to gerokai prisidėjo. Taigi aš matau besisukantį istorijos ratą, esu įsitikinęs, kad turime mokytis iš praeities ir nekartoti buvusių klaidų. Dėl to pasisakau už bendradarbiavimą su visais, kurie strategiškai aiškiai įvardija Lietuvos valstybingumo stiprinimą visomis prasmėmis. Tai ir tautininkai su judėjimu „Už Lietuvą Lietuvoje“, ir kai kurie atskiri kandidatai, kuriuos remia Lietuvos Sąrašas, bei, be abejonės, „Drąsos kelio“ partija. Yra dar ir kitų jėgų, kurios save priskiria dešiniosioms, bet tokio bendradarbiavimo klausimą reikia rimtai diskutuoti ir svarstyti.

Netikėta Jūsų biografijos detalė – rugsėjo viduryje susituokėte su buvusia sužadėtine Laura. Portalo Tiesos.lt vardu linkėdama šeimyninės laimės, noriu paklausti, kokius teisės aktų projektus siūlytumėte Seimui priimti, kad jaunoms šeimoms ir jų atžaloms Lietuvoje gyventi būtų geriau?

Ačiū už sveikinimus. Manau, kad Lietuvos valstybė labai padėtų šeimoms, jei mamos galėtų ir dirbti, ir gauti motinystės išmokas, nes kiekvienu atveju reikia rinktis – arba darbas, arba išmokos. Juk galima būtų leisti ir dirbti, o valstybės biudžetas ir SODRA gautų daugiau įplaukų.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top