DELFI.lt
Vakarų šalių žiniasklaida rašo, kad Rusijai vis agresyviau besielgiant, Baltijos valstybėms ir kitoms NATO narėms Rytų Europoje reikėtų rimčiau susimąstyti apie gynybą.
Kaip rašo Tedas Galenas Carpenteris straipsnyje newsweek.com, nėra abejonių, jog įtampa regione didėja, taip pat daugėja incidentų, kai NATO sulaiko Rusijos karinių orlaivių virš Baltijos jūros.
Naujas Kongreso pritarimas dėl karinės pagalbos Ukrainai gali padidinti jau ir taip nerimą keliantį priešiškumą tarp NATO ir Rusijos.
Tačiau prielaida, kad siekdamos apsisaugoti nuo galimos grėsmės iš Maskvos pusės Baltijos šalys pradėjo įgyvendinti rimtas gynybos stiprinimo programas, yra gerokai perdėta. Trijų Baltijos valstybių karinės išlaidos vos pakito nuo menkų iki mažyčių.
Nors po 2006 m. aljanso aukščiausiojo lygio suvažiavimo visos NATO narės pasižadėjo išleisti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, tik kelios narės tai įgyvendino. Praėjus aštuoneriems metams, tik JAV, Didžioji Britanija, Graikija ir Estija iš visų 28-ių narių įvykdė minėtą įsipareigojimą.
Estija vos atitinka standartą.
Visų trijų Baltijos valstybių vyriausybės skelbia tariamą rimtą požiūrį į gynybą, bet realūs duomenys neatitinka propagandos. Taigi Estija ketina padidinti karines išlaidas nuo 2 proc. BVP iki, – dėmesio, dėmesio, – 2,05 proc.! Lietuva kitais metais ketina padidinti jas nuo 0,89 proc. iki 1,01 proc. BVP. Na, o Latvijos lyderiai tiesiog pareiškė, kad jų šalis išleis ne mažiau nei 1 proc. nuo dabartinio 0,91 proc.
Paniką kelianti Baltijos valstybių retorika apie Rusijos agresijos pavojų kertasi su jų veiksmais. Turint omenyje saugumo situaciją regione, išleisti gynybai 2 proc. BVP (jau nekalbant apie 1 proc. ar mažiau) yra apgailėtina.
Niekas netiki, kad mažos Baltijos šalys pačios pajėgtų atremti Rusijos invaziją, tačiau nebūtų per daug tikėtis, kad jos sukauptų karinių išlaidų bent tiek, kad susilpnintų (Maskvos pranašumą).
Tiesa, tam reikėtų tris–penkis kartus didesnių karinių išlaidų nei esamos dabar. Tačiau nėra jokių ženklų, kad Baltijos šalių vyriausybės ketina padidinti karines išlaidas.
Geografinis Baltijos valstybių pažeidžiamumas, taip pat besitęsiantis jų karinis silpnumas turėtų būti ženklas JAV lyderiams, kad tokios „sąjungininkės“ yra strateginiai įsipareigojimai, o ne turtas. Dėl šalių, kurios turi menką ekonominę ar strateginę vertę Amerikai, pastaroji krypsta į konfrontaciją su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
JAV valstybės pareigūnams reikėtų atidžiai pasvarstyti, ar verta šitaip rizikuoti dėl vadinamųjų sąjungininkių, kurios nenori dėti rimtų pastangų dėl savo pačių gynybos. Perdėtume sakydami, kad Jungtinės Valstijos turėtų tiek rūpintis Estijos, Latvijos ir Lietuvos saugumu, kad nebijotų karo grėsmės, na ir absurdiška būtų teigti, kad turėtume rūpintis jų saugumu labiau nei jos pačios.
Ir vis dėlto dabartinė situacija atrodytų būtent taip…