Tedas Galenas. Baltijos valstybių gynybos duomenys neatitinka propagandos

DELFI.lt

Vakarų šalių žiniasklaida rašo, kad Rusijai vis agresyviau besielgiant, Baltijos valstybėms ir kitoms NATO narėms Rytų Europoje reikėtų rimčiau susimąstyti apie gynybą.

Kaip rašo Tedas Galenas Carpenteris straipsnyje newsweek.com, nėra abejonių, jog įtampa regione didėja, taip pat daugėja incidentų, kai NATO sulaiko Rusijos karinių orlaivių virš Baltijos jūros.

Naujas Kongreso pritarimas dėl karinės pagalbos Ukrainai gali padidinti jau ir taip nerimą keliantį priešiškumą tarp NATO ir Rusijos.

Tačiau prielaida, kad siekdamos apsisaugoti nuo galimos grėsmės iš Maskvos pusės Baltijos šalys pradėjo įgyvendinti rimtas gynybos stiprinimo programas, yra gerokai perdėta. Trijų Baltijos valstybių karinės išlaidos vos pakito nuo menkų iki mažyčių.

Nors po 2006 m. aljanso aukščiausiojo lygio suvažiavimo visos NATO narės pasižadėjo išleisti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, tik kelios narės tai įgyvendino. Praėjus aštuoneriems metams, tik JAV, Didžioji Britanija, Graikija ir Estija iš visų 28-ių narių įvykdė minėtą įsipareigojimą.

Estija vos atitinka standartą.

Visų trijų Baltijos valstybių vyriausybės skelbia tariamą rimtą požiūrį į gynybą, bet realūs duomenys neatitinka propagandos. Taigi Estija ketina padidinti karines išlaidas nuo 2 proc. BVP iki, – dėmesio, dėmesio, – 2,05 proc.! Lietuva kitais metais ketina padidinti jas nuo 0,89 proc. iki 1,01 proc. BVP. Na, o Latvijos lyderiai tiesiog pareiškė, kad jų šalis išleis ne mažiau nei 1 proc. nuo dabartinio 0,91 proc.

Paniką kelianti Baltijos valstybių retorika apie Rusijos agresijos pavojų kertasi su jų veiksmais. Turint omenyje saugumo situaciją regione, išleisti gynybai 2 proc. BVP (jau nekalbant apie 1 proc. ar mažiau) yra apgailėtina.

Niekas netiki, kad mažos Baltijos šalys pačios pajėgtų atremti Rusijos invaziją, tačiau nebūtų per daug tikėtis, kad jos sukauptų karinių išlaidų bent tiek, kad susilpnintų (Maskvos pranašumą).

Tiesa, tam reikėtų tris–penkis kartus didesnių karinių išlaidų nei esamos dabar. Tačiau nėra jokių ženklų, kad Baltijos šalių vyriausybės ketina padidinti karines išlaidas.

Geografinis Baltijos valstybių pažeidžiamumas, taip pat besitęsiantis jų karinis silpnumas turėtų būti ženklas JAV lyderiams, kad tokios „sąjungininkės“ yra strateginiai įsipareigojimai, o ne turtas. Dėl šalių, kurios turi menką ekonominę ar strateginę vertę Amerikai, pastaroji krypsta į konfrontaciją su branduolinį ginklą turinčia Rusija.

JAV valstybės pareigūnams reikėtų atidžiai pasvarstyti, ar verta šitaip rizikuoti dėl vadinamųjų sąjungininkių, kurios nenori dėti rimtų pastangų dėl savo pačių gynybos. Perdėtume sakydami, kad Jungtinės Valstijos turėtų tiek rūpintis Estijos, Latvijos ir Lietuvos saugumu, kad nebijotų karo grėsmės, na ir absurdiška būtų teigti, kad turėtume rūpintis jų saugumu labiau nei jos pačios.

Ir vis dėlto dabartinė situacija atrodytų būtent taip…

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ruta

Amerikeciu apzvalgininkas Galenas , manau net nezino , kad didesne dalis Lietuvos zmoniu gyvena zemiau skurdo , kad Lietuvos politine nomenklatura , per 25 Nepriklausomybes metus , nepadare NIEKO , kad eiliniai Lietuvos pilieciai pajustu skirtuma /teigiama/ tarp sovietinio rezimo ir dabartinio .Skirtuma pajuto pati komunistines santvarkos liekana ir ja aptarnaujantis kontingentas /Konstitucinis teismas , Seimas , begale ministeriju , partijos biciuliai , giminaiciai.. /, prie komunistines santvarkos Lietuvos nomenklatura bijuodavo , kaip ugnes Maskvos , dabar neliko ko bijoti , galima vogti abiem rankom , burna ir subin..
Kas pasiryzes aukotis vardan Lietuvos korupcionieriu ?
Praseme neparduoti uzsienieciams zemes – neisgirdo .
Praseme palikti Lita – neisgirdo .
Tai kas liko is valstybes ?

Anikė

Miela ruta,šis tas liko,Turniškių globotiniai,didžiausios privilegijos galvelėms,milijardinės skolos ant mūsų ir vaikų pečių,sunaikinti lietuviški
bankai,išvytas iš šalies „nereikalingas jaunimas”…Nieko nekuriam,tik perkam
parduodam- biznis.Valstybė laikosi iš PVM-ų.

reikia pinigų oleko klanui

komunistui olekui ir jo šaikai kiek bekiši pinigų – vis bus maža, visus vis tiek nukomunizdins 🙂

Kaip visada

Javainiai ima šikti makaronais vos tik Meška nusiperdžia garsiau.

Vytautas Ju.

Kai kam reikėtų atsargiau rinkti žodžius, kalbant prieš mikrofoną, o dar geriau — iš viso patylėti, tada investicija į gynybą bus ne 2%, o 20“%. Išvadinę Rusiją teroristine valstybe, savo saugumo nepadidinsime. Ir rūpintis reikėtų daugiau savo reikalais, o ne Ukrainos. Ar daug Lietuvoje tų, kurie pasitiki šia valstybe ir pultų jos ginti? O kodėl nepasitiki? Nepasitiki, nes neturi galimybės ginti savo teisių ir kovoti už savo teisėtus interesus. O negali, dėl to, kad teisinė sistema, paveldėta iš okupacinio-komunistinio režimo, liko nepakitusi. Centro komitetų su raikomais — neliko, KGB — neliko, prokuratūra pasikeitė nedaug, o teismai liko nepaliesti, nors Sovietmečiu buvo represinės sistemos sudėtinė dalis. Konkrečių pavyzdžių, daugiau negu reikia. Suprantama, Lietuva ne Vokietija, komunistinių teisėjų vakarietiškais nepakeisi. Bet JAV,… Skaityti daugiau »

Al.

Pirmiausia Vakarai turi pastebėti, kad Lietuva neįvykdė liustracijos, šalį valdo buvusio okupanto agentūra. Tautos apiplėšimas ir išvijimas iš Tėvynės, kariuomenės sunaikinimas tėra tik neliustravimo pasekmės.

Letas Pal;masitis Al.ui

Kuo čia dėta liustracija, kada NATO vadovauja FSB agentas Stoltenbergas-Svetlovas, Vokietijai – Honneckerio komsomolka, o Lietuvai – Ponia Dėstytoja. Tai viena ir ta pati kompanija, kuri nieko nesprendžia, bet realiai valdo mažai matomieji bilderbergeriai ir už jų stovintis globalinis bankinis kapitalas (virtuali Britų Imperija). Visi dabartiniai konflikatai, ko gero, kol kas tėra tik „reguliuojamieji” kvailiams mulkinti ir žmonių pertekliui planetoje mažinti.

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top