Seimas antradienį slaptu balsavimu naujais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjais paskyrė Alę Bukavinienę ir Artūrą Pažarskį. Už A. Bukavinienės kandidatūrą balsavo 91 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai, už A. Pažarskio kandidatūrą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 33, susilaikė 12 Seimo narių.
Skaitytojų dėmesiui siūlome Seimo posėdžio, kuriame buvo svarstoma teisėjo A.Pažarskio kandidatūra, stenogramą. Tiesos.lt primena, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. Pažarskis kartu su kolegomis dalyvavo Valstybės saugumo departamento (VSD) inicijuotame, Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) ir Lietuvos Generalinės prokuratūros vykdytame Lietuvos pilietės Eglės Kusaitės persekiojime (daugiau skaityti ČIA).
Seimo nutarimo „Dėl Artūro Pažarskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2465 (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS.Svarstome kito Seimo nutarimo „Dėl Artūro Pažarskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą. Kviečiu pranešėją J. Sabatauską. Svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė A. Pažarskio kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Komitetas bendru sutarimu pritarė minėto asmens kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti yra užsirašę du Seimo nariai. N. Puteikis. Prašau, jums tribūna.
N. PUTEIKIS (MSNG). Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad gerbiamasis A. Pažarskis yra nagrinėjęs E. Kusaitės bylą, yra priėmęs sprendimą pripažinti E. Kusaitę norėjusią susprogdinti Rusijoje karinę bazę. Prokuratūra šitą kaltinimą atsiėmė ir pati pripažino, kad jokių duomenų apie E. Kusaitės norą sprogdinti karinę bazę nėra. Šiuo konkrečiu atveju, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad, mano asmeniniu vertinimu, teisėjas A. Pažarskis pademonstravo bendražmogišką pažiūrą apie tai, kaip Lietuvos Respublika turėtų elgtis su savo piliečiais, kurie provokuojami Valstybės saugumo departamento, kaip pasisakė aukštesnysis teismas, buvo bandomi įtraukti į įvairių čečėnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų rezgamas operacijas, susijusias su Lietuvos kompromitavimu tarptautinėje bendruomenėje, teigiant, kad Lietuvoje laisvai yra verbuojami savanoriai į čečėnų karo zoną ir palaikyti čečėnų pusę prieš Rusiją.
Aš spėju, man šitas teisėjo priimtas sprendimas, mano galva, rodo, kad teisėjas A. Pažarskis galvoja, kad Lietuva turėtų aktyviai padėti Rusijos specialiosioms tarnyboms kovoti su tais žmonėmis, kurie galvoja kovoti Čečėnijos fronte su Rusija. Aš manau, kad teisėjas A. Pažarskis tokiu atveju neturėtų dirbti Aukščiausiajame Teisme, nes, mano galva, jo asmeninės pažiūros pradeda trukdyti bendrai Lietuvos valstybės raidai ir mūsų norui būti NATO ir Europos Sąjungos nare. Todėl aš agituoju dėl asmeniškai mano spėjamų A. Pažarskio pažiūrų neskirti Aukščiausiojo Teismo teisėju.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V. Vasiliauską.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiu, kad teisėjas A. Pažarskis yra priėmęs daugybę teisingų sprendimų ir nuosprendžių. Tačiau aš norėčiau priminti Seimo nariams vieną visiškai neseną 2013 m. spalio 12 d. jo dalyvaujamos kolegijos sprendimą, kur gerbiamasis A. Pažarskis buvo pranešėjas, t. y. svarbiausias kolegijos narys. Ta nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos buvo paliktas galioti Vilniaus apylinkės teismo sprendimas dėl buvusių Ūkio ministerijos pareigūnų Neringos Pažūsienės ir Aniceto Ignoto nuteisimo dėl gamtinių dujų terminalo. Tai nebuvo eilinė byla, ji turėjo strateginę reikšmę mūsų valstybei ir mūsų visiems žmonėms, jų gerovei. Tai kartu buvo viena tamsiausių bylų, kurią pradėjo tuometinis Valstybės saugumo departamentas, kai jis dar buvo ikiteisminė įstaiga, ten buvo Trečioji ekonominių nusikaltimų valdyba. Šitą bylą pratęsė Specialiųjų tyrimų tarnyba, globojo Vilniaus apygardos prokuratūra ir galiausiai ji baigėsi kaltinamaisiais nuosprendžiais.
Šita byla tęsėsi nuo 2008 m., atkreipkite dėmesį, iki 2014 m. Vadinasi, šešerius metus buvo žalojami nekaltų žmonių likimai, šešerius metus buvo stabdoma valstybės pažanga. Ir tik 2014 m. šioje byloje iš dalies padėjo tašką Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, kuri visiškai išteisino šiuos nekaltai nuteistus žmones ir kartu pasakė savo nuomonę tiek apie Vilniaus apylinkės teismą, tiek Vilniaus apygardos teismą.
Aukščiausiojo Teismo kolegija iš tiesų pažymi, kad nepaisant to, jog apylinkės teismo nuosprendis surašytas 24 lapuose, jo motyvuojamoji dalis dėl N. Pažūsienės ir A. Ignoto nuteisimo sudaro tik 1,5 lapo. Apygardos teismas, atsakydamas į nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus, nors kur kas daugiau vietos paskyrė ir įrodymų vertinimo, ir nuteisimo pagrindimo klausimams, vėl iš esmės perrašė apylinkės teismo nuosprendį. Svarbiausia, kas yra, ką konstatavo Aukščiausiasis Teismas, kad reali žala buvo padaryta ne kasatorių veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas ir Lietuva iki šiol neturi suskystintų gamtinių dujų terminalo. Primenu, kad dėl šito atvejo A. Butkevičiaus Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau, manau, atsakymas iš anksto žinomas, nes ten dabar dirba I. Mikelionis, kuris tuo metu buvo Vilniaus apygardos vyriausiojo teismo pavaduotojas ir kuravo šitą bylą.
Manau, šita klaida per daug Lietuvai kainavo, kad mes iš karto po metų teisėją, kuris yra atsakingas, kad nebuvo ištaisyta ši klaida, skirtume į Aukščiausiąjį Teismą. Manau, jam reikia duoti laiko, kad jis įrodytų, kad ši klaida buvo atsitiktinumas, o ne dėsningumas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal teisėjas norės pasisakyti?
(Balsai salėje) Dėkojame, nenori.
Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš po svarstymo. A. Matulas už, motyvai dėl priėmimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš asmeniškai nepažįstu nei pono A. Pažarskio, nei kitų teisėjų, dėl kurių mes nebalsavome prieš dvi savaites ir neskyrėme jų Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Bet mane stebina, kolegos, kai kurie mūsų teisuoliai – ir N. Puteikis, ir V. Vasiliauskas, kurie iš konteksto ištraukia vieną bylą, visiškai neįsigilina į motyvus, dėl ko vienaip ar kitaip ta byla buvo nagrinėjama, priimtas ar nepriimtas sprendimas, ir siūlo parlamentui atmesti kandidatūras, dėl kurių priekaištų, matyt, mes neturime. Nė vienas mes čia nesame šventas ir prisikabinti prie tam tikrų gyvenimo momentų galime.
Todėl aš, kolegos, siūlyčiau nebūti mums kerštautojais, netapti kerštautojų institucija, nes kitaip bet kuris teisėjas, kuriam bus priskirta tam tikros sistemos, ne pirmininko, o tam tikros sistemos byla, turės nenagrinėti tos bylos, jeigu tai bus susiję su kokiu nors rezonansiniu dalyku arba su Seimo nariu, arba jo giminaičiais. Todėl manau, kad jokio pagrindo nebalsuoti už šią siūlomą kandidatūrą tikrai mes neturime. Aš asmeniškai balsuosiu už ir pritarsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. N. Puteikis – prieš.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš tikėjausi, kad gerbiamasis teisėjas atsakys į priekaištus dėl jo pažiūrų ir dėl to, ką išgirdo iš Seimo nario V. Vasiliausko lūpų. Bet mane iš tikrųjų stebina, kad teisėjas turbūt yra taip smarkiai įsitikinęs tuo, kad bus išrinktas, jog nemato reikalo atsakyti.
Man tai primena bendrąją Lietuvos teismų sistemą, kai dalis teisėjų nemato reikalo viešai paaiškinti savo motyvų, nors jie yra labai svarbūs rezonansinėse ir visuomenei labai svarbiose bylose. Aš tai drįsčiau pavadinti dalies teisėjų arogancija. Aš nežinau, ar teisėjas A. Pažarskis šiuo atveju vadovavosi kokiu nors motyvu, kodėl jis nematė reikalo atsakyti į jam reikštus priekaištus, bet vis dėlto manyčiau, kad tai yra eilinis įrodymas, man taip atrodo, kad tai yra eilinis įrodymas, kad teisėjų sistema Lietuvoje yra pernelyg uždara, pernelyg atitrūkusi, ir jie nemato reikalo visuomenei ir politikams aiškintis dėl savo sprendimų arba savo kokių nors įsitikinimų, jie nemato reikalo viešinti tų dalykų, atsakyti į klausimus. Beje, tai pastebi ir tarptautinės organizacijos pažymėdamos, kad Lietuvos teismų sistema yra viena pačių uždariausių ir atsiribojusi nuo visuomenės.
Todėl aš raginu kolegas vis dėlto atsižvelgti į tai, kad mums reikalingi vieši teisėjų biografijų, sprendimų, motyvų ir pažiūrų nagrinėjimai, šito mums labai trūksta. Ir atsižvelgiant į tai, kad gerbiamasis A. Pažarskis nematė reikalo atsakyti, papildomai, manau, tai yra argumentas balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš jau aną kartą pasisakiau. Aš nesuprantu, ar mes esame Seime, ar dar kur nors? Mes esame Seimo nariai, turime iniciatyvos teisę, na, tai siūlykite ir keiskite, kad jie atviresni būtų. Bet jeigu kažkokia Kanados organizacija violetinė [Seimo stenogramoje šis žodis praleistas – red. past.] revoliucija reiškia kokį nors nepasitenkinimą, tai yra jos asmeninė problema. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Dabar spręsti apie teisėją pagal vieną išnagrinėtą bylą, tinkamas ar netinkamas, tai yra visiška nekompetencija. Ko gero, kiekvienas iš mūsų gyvenime esame suklydę po 20–30 kartų, ir tai rinkėjai mums atleidžia, tėvai ar dar kas nors atleidžia. Dabar pasiimti vieną bylą ir dėl to daryti piarą… Gerbiamieji, ketveri metai ant to paties važiuojam, važiuojam, važiuojam, tai kiek čia gali tęstis? Baikime vieną kartą žaisti šiuos žaidimus. Jeigu norite, eikite į televiziją, pasisamdykite į kokią nors laidą ir ten balbatuokite, bet ne Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu Statuto 20 straipsnio 2 dalį, paskaitykite. V. A. Matulevičius – prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš ne tiek norėčiau pasisakyti prieš, kiek vis dėlto kviesčiau kandidatą į Aukščiausiojo Teismo narius išdėstyti savo poziciją dėl tos kritikos, kuri čia nuskambėjo. Ta kritika iš tikrųjų yra labai…
Aš suprantu, kad teisėjai tarsi turi nesiteisinti iš principo dėl savo sprendimų, bet jūs, gerbiamasis teisėjau, esate Lietuvos Seime, Lietuvos Respublikos parlamente, kuris spręs jūsų tolesnį likimą, tai aš nematau jūsų atsisakymo logikos. Norėčiau pridurti, kad tai, ką pasakė kolega V. Vasiliauskas, aš irgi stebėjau ir seniai sekiau, tik nežinojau, kad šis klausimas šiandien bus iškeltas. Jūs, be abejo, aš tikiu, kad turėjote savo rimtų motyvų priimdamas tą sprendimą, susijusį su neįgyvendintu terminalo projektu.
Bet mane tada iš tikrųjų pribloškė, kad geras sumanymas, pirminis sumanymas dėl suskystintųjų dujų terminalo, kuriame norėjo dalyvauti verslininkas, mokantis milžiniškus mokesčius Lietuvos valstybei, kadangi jis užsiimdavo verslu, susijusiu su dujomis, aš turiu omeny buvusį „Achemos“ savininką, ir jis norėjo dalyvauti projekte tik 20 % turėdamas akcijų ir investuoti, tai logiška. Valstybės kapitalas, privatus kapitalas, ir tam buvo užkirstas kelias. Tai man irgi kilo klausimas kodėl? Man kilo įtarimas, kas per jėgos veikia mūsų valstybėje, kurios blokuoja strateginius projektus.
Ačiū. Aš tik norėjau išsakyti savo abejones, bet gaila, kad, ko gero, neišgirsime, niekas jų neišsklaidys. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Kiekvienas teisėjas savo biografijoje yra priėmęs turbūt šimtus sprendimų, dalyvavęs juose. Dabar mums apie teisėją A. Pažarskį yra pasakyta apie du sprendimus, kurių sprendime jis vienaip ar kitaip yra dalyvavęs. Aš, pavyzdžiui, galėčiau turėti kitą nuomonę.
Mano manymu, valstybės pareigūnai neteisėtai organizavo tą konsorciumą, na, ką gi, Aukščiausiasis Teismas nusprendė kitaip. Ir noriu pasakyti, kad tik nuo tos dienos galima kalbėti, kad teisėjas A. Pažarskis žemesnėje instancijoje buvo priėmęs kažkam netinkamą sprendimą. Viskas reliatyvu, sprendžia teismai, o ne čia sėdintys Seimo nariai, kurie kartais turi kokių nors ir asmeninių sąsajų arba yra turėję asmeninių sąsajų, pavyzdžiui, su „Achema“, kurios interesai buvo pažeisti pirmos, antros instancijos teismų sprendimuose. Tai viskas subjektyvu, ir aš manau, kad teisėjas čia neturi dėl vieno ar kito Seimo nario pasisakymo, suabejojimo eiti į tribūną ir aiškintis. Nei tai teisėjo prievolė, nei tai teisėjo garbės reikalas.
Kita vertus, pasižiūrėkime, kieno mes čia girdime dėstomus argumentus. Tų žmonių, kurie diegia visai Lietuvai N. Venckienės nekaltumą, šventumą. Ir ką mes šiandien turime? Kažkam ir šiandien turbūt atrodo, kad N. Venckienė štai šių žmonių padedama šventus darbus darė. Žiūrėkite, praeis kiek laiko, mes pamatysime, kaip Lietuvos teismai vertins. Ir vėl galbūt šie žmonės kals prie kryžiaus tuos teisėjus, jeigu jie priims N. Venckienės ir jų atžvilgiu neteisingus sprendimus. Kiekvienas turime savo supratimą.
Mano supratimas yra toks: teisėjas, jeigu ir yra padaręs klaidų, o turbūt yra padaręs klaidų, negali būti šalinamas iš karjeros galimybių dėl vieno ar antro Seimo nario, dėl vieno ar antro galimai abejotino sprendimo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Paskutinis – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš čia žvelgiu per petį, klausinėju, apie kurį teisėją mes kalbame, aš, tiesą sakant, nežinau, kaip jis atrodo. Bet man nepatinka tas kalbėjimo tonas, kai žmonės ima ir aiškina, kaip teismas turėjo vienoje ar kitoje byloje pasielgti, nes mes kuriame labai blogą precedentą. Jeigu iš tikrųjų tokios kalbos ką nors nulemtų, tai teisėjai turėtų gręžiotis į parlamentą ir čia lėkti derinti vienos ar kitos bylos eigą, nes priešingu atveju jiems užsidarytų visos karjeros galimybės.
Aš manau, kad ne mums aiškinti ir bandyti paaiškinti, kokia byla kaip turėjo baigtis. Juo labiau kad kai kurie iš tų, kurie aiškina, dirbo institucijose, kurias čia jie bando užstoti. Manyčiau, kad mes turime daryti vienintelį dalyką, tai ginti teisėjų nepriklausomumą ir įvairiais būdais padėti jiems, kad patikėjimas teismais visuomenėje augtų ir didėtų. Valstybę stiprinti reikia ir šitoje srityje, ir žmonių pasikliovimas teismais turi būti didžiulis. Mes be reikalo čia bandome vaizduoti, kad išmanome bylos aplinkybes labiau negu teisėjai.
Be to, kai kurios bylos gali baigtis nesėkmingai ar pasikeisti dėl įrodymų stokos ir trūkumo, o ne todėl, kad tie žmonės, kurie ten buvo vienaip ar kitaip teisiami, nepadarė nusikaltimo. Aš manyčiau, čia ne teiskime, o spręskime balsuodami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuosime slaptai 14.00 val.
Reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenius, skaitau: „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Artūro Pažarskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Kaip visada yra trys langeliai: už, prieš, susilaiko. Paliekame tą, kuriam pritariate. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Replika, Vytautai?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau išreikšti nuostabą, kad mes patys tarpusavyje pradedame kvestionuoti savo teisę išsakyti abejonę. Dabar, kolega Eugenijau, ką, vadinasi, jeigu čia ateina kandidatas į labai svarbias valstybės pareigas, mes turime tiktai patylėti, susakyti komplimentus, ar ne? Ar mes turime tas abejones pasakyti garsiai ir viešai? Tai yra mūsų pareiga, jeigu kolega V. Vasiliauskas ar kolega N. Puteikis turi abejonių, jie sąžiningai elgiasi, jeigu nesivadovauja kokiais nors slaptais interesais, o jas pasako viešai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, nutraukiu diskusijas. Eikite dviese pašnekėkite rūkykloje. Mes jau ir taip vėluojame.
Gerbiamieji, mes supratome mintį, Vytautai, nes dabar jau trys stovi. Aš siūlau visiems trims nueiti ten pasišnekėti. Prašau. Atsiprašau, ne tą. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, kad sudarėte galimybę atsakyti. Gerbiamasis kolega Vytautai, be abejo, kiekvienas Seimo narys gali pasakyti savo abejones, nuogąstavimus, bet man nelabai priimtina, kad jūs stebitės, kodėl teisėjas, reaguodamas į jūsų abejones, neina į tribūną, o sėdi kaip kelmas štai ten? Aš manau, kad neprivalo teisėjas dėl kiekvieno Seimo nario abejonių lipti ant bačkos ir aiškintis jums.
PIRMININKAS. Kadangi visi trys neišėjo, tai… Prašom. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš stengiuosi įsivaizduoti, kas ištiktų Anglijos, Kanados ar Amerikos parlamento narį, baigusį teisę, kuris diskusiją dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo pavadintų balbatavimu. Aš čia konkrečiai R. Žemaitaičiui. Nuostabu – Lietuvos Seimas nenori svarstyti savo skiriamo į Aukščiausiąjį Teismą teisėjo pažiūrų. Nuostabu, iki ko prisigyvenom per 20 metų!
PIRMININKAS. Suprantu, kad…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galima? Ačiū, gerbiamasis… žinot, kai šitie vadinamieji pedofilų klano gynėjai, arba elitiniai revoliucionieriai, bando daryti valstybėje perversmą, ypač kai bandė teisinį perversmą, siūlau prisiminti, ką jūs darėte, ir bandote Seime plauti savo mundurą, parsivilkę iš kažkur sąžiningai ir Popiežiaus vos nepaskelbtas šventuoju, tai reikėtų pačiam ir patylėti…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien visą dieną kartoju: paimkite Statutą, atsiverskite 20 straipsnį, paskaitykite tik 2 dalį ir užteks. 20 straipsnis. Specialiai Eugenijui.
Šaltinis: lrs.lt
Seimo nutarimo „Dėl Artūro Pažarskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2465(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Artūro Pažarskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ (projekto Nr. XIIP-2465(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas: išduota 111 biuletenių, rasta – 111, galiojančių – 106, negaliojančių – 5.
Už – 61, prieš – 33, susilaikė 12. Pagal protokolą matome, kad A. Pažarskis skiriamas Aukščiausiojo Teismo teisėju. (Gongas) (Plojimai)
A. PAŽARSKIS. Ačiū jums. Naudodamasis proga norėčiau labai padėkoti Lietuvos Respublikos Prezidentei, kuri pateikė mano kandidatūrą. Ačiū jums visiems už jūsų išreikštą nuomonę – tiek palaikiusiems mano kandidatūrą Seimo nariams, tiek Seimo nariams, turėjusiems savo nuomonę dėl mano tinkamumo būti Aukščiausiojo Teismo teisėju. Aš visada stengiausi ir dirbau sąžiningai, preciziškai laikydamasis įstatymų reikalavimų. Mano sprendimai buvo visada labai apgalvoti, išmąstyti, priimti taip, kaip man sakė teisininko sąmonė, įvertinus visas bylos aplinkybes. Aš toks esu ir tikiuosi, kad toks būsiu dar ilgai. (Plojimai)
Šaltinis: lrs.lt