Teisėjas A. Valantinas ragina rūpintis ne visuomenės įtraukimu į teisingumo vykdymą, bet teismų apsauga

Tiesos.lt siūlo susipažinti su Teismų administracijos parengtu ir svetainėje delfi.lt paskelbtu interviu su teisėju, buvusiu generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu.

Gabija Vaičeliūnaitė | teismai.lt | delfi.lt

Sklandi ir sėkminga bylų eiga bei teismo priimti sprendimai didele dalimi priklauso ne tik nuo teisėjų profesionalumo, bet ir nuo pačių proceso dalyvių, jų teikiamų parodymų.

Deja, neretai šį procesą apsunkina baimė ir psichologinis diskomfortas, kurį liudytojai ir nukentėjusieji patiria teisme. Apie tai, su kokiomis pagrindinėmis baimėmis liudytojai ir nukentėjusieji šiandien susiduria ir kaip stengiamasi užtikrinti saugų jų dalyvavimą teismo procese, pasakoja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjasAlgimantas Valantinas.

Lietuvoje kiekvienas norintis gali dalyvauti atviruose teismo posėdžiuose. Ne paslaptis, jog čia susirenka ne tik proceso dalyviai, bet ir visai nežinomi pašaliniai asmenys, kurių reakcijas, veiksmus sunku prognozuoti. Ar teismo darbuotojai, teisėjai yra tinkamai pasiruošę reaguoti į galimas kritines situacijas?

Deja, gyvenime dažniausiai jau taip būna, kad kol nesusiduriame su kokiomis nors kritinėmis situacijomis, rimtesniais incidentais, jaučiamės saugūs. Tas pats ir teismuose – saugumo klausimas kaskart prisimenamas jau atsitikus kokiems nors įvykiams, o jie gali kilti ir visai netikėtai. Yra buvę atvejų, kai incidentas kilo visai paprastoje civilinėje skyrybų byloje per turto dalybas – atsakovas (buvęs vyras) puolė ir sužalojo savo žmoną, užpuolė posėdžių sekretorę ir teisėją. Ir nors man asmeniškai nėra tekę susidurti su rimtesniais incidentais ir apskritai Lietuvos teismuose jų pasitaiko gana retai, tai nereiškia, kad mūsų teismuose yra saugu.

Štai jei dabar manęs paklaustų, ką aš daryčiau posėdžio metu įvykus vienam ar kitam incidentui, kaip elgčiausi, į ką pirmiausia kreipčiausi ir t. t., vieno atsakymo aš neturėčiau, kaip jo neturėtų ir kiti mano kolegos. O juk tik tinkamai sureagavus tokiose situacijose galima apsaugoti tiek pačius proceso dalyvius, tiek ir teismo darbuotojus. Manau, jog saugumo politikos klausimai Lietuvos teismuose turėtų būti rimčiau apsvarstyti, nes, net ir neskiriant tam didelių išlaidų, o tik paprasčiausiai tinkamai informavus žmones, liūdnesnių padarinių, įvykus kokiam nors įvykiui, išvengti būtų žymiai lengviau.

Vis dėlto ir žvelgiant į užsienio šalis, pavyzdžiui, Norvegiją, reikėtų paminėti, jog ir ten iki garsiosios Breiviko bylos kokios nors griežtos saugumo politikos teismuose nelabai ir buvo. Tad ir pas mus iš esmės situacija gana panaši. Manau, kad apskritai Lietuvos teismuose liudytojai ir nukentėjusieji gali jaustis gana saugiai, tačiau niekada negali žinoti, kada teks susidurti su ribine situacija. Juk ir einant į lėktuvą keleivių patikra yra labai detali, bet situacijų pasitaiko įvairių – įsinešami ir ginklai, pasitaiko ir užgrobimų…

Su kokiomis baimėmis, Jūsų nuomone, teismuose dažniausiai susiduria liudytojai ir nukentėjusieji?

Manau, jog šiandien daugelis į teismą ateinančių žmonių apskritai nesijaučia jaukiai, dauguma jų dėl vienų ar kitų priežasčių patiria tam tikrą psichologinį diskomfortą. Ir tai suprantama, nes atėjusieji pakliūva į sau neįprastą aplinką, daugumai neaiškios ir pačios procedūros – žmonės nežino, kaip viskas vyks, ką jie turės daryti ir pan.

Be to, būna ir taip, kad, tarkim, nagrinėjant nusikalstamo susivienijimo bylas, teismo posėdžių salėje sėdi iki 30 kaltinamųjų – liudytojui įžengti į tokią aplinką tikrai baugu. Duodant parodymus jam kyla abejonių dėl jo paties saugumo, bijomasi keršto. Todėl dažnu atveju, mano manymu, didžiausią diskomfortą žmogus jaučia ne dėl to, kad pačiame teisme yra nesaugu, bet, priešingai, dėl to, kas jo laukia už teismo durų. Tad saugumo klausimas nukentėjusiųjų ir liudytojų atžvilgiu esminis tampa jau ikiteisminio tyrimo etape, jau tada svarbu labai aiškiai identifikuoti galimas grėsmes, bendradarbiauti su skirtingomis teisėsaugos institucijomis, žiūrėti, ar asmenų nebuvo bandoma paveikti, ar jie nesulaukė grasinimų ir panašiai.

Ar yra būdų mažinti liudytojų ir nukentėjusiųjų patiriamą psichologinę įtampą teisme?

Lyginant su užsienio šalimis, mums vis dar pritrūksta pajėgų, kad liudytojais ir nukentėjusiaisiais teismuose būtų tinkamai pasirūpinta. Pavyzdžiui, Norvegijos teismuose yra įkurtas savanoriavimo institutas, kur savanoriai iš įvairių labdaros, nevyriausybinių ar kitų organizacijų prie posėdžių salių pasitinka teismo lankytojus, jais pasirūpina, su jais pabendrauja, paaiškina, kaip viskas vyks, jei žmogus nerimauja, jį nuramina. Tai yra saugumo politikos dalis, nereikalaujanti didelių investicijų, bet sukurianti žymiai didesnį komfortą teisme besilankančiam asmeniui.

Džiugu, kad, perėmus norvegų patirtį, naujovės jau diegiamos ir mūsų teismuose. Tikimasi, kad taip bus mažinamos liudytojų ir nukentėjusiųjų iš nežinojimo kylančios baimės, kartu palengvės ir apklausų vykdymas.

Lietuvos teismai nuo 2012 metų liko be policijos apsaugos – panaikinti policijos postai, kurie dabar įrengti tik keturiuose šalies teismuose. Kokios techninės priemonės šiuo metu yra taikomos Lietuvos teismuose, siekiant užtikrinti liudytojų ir nukentėjusiųjų saugumą? Nuo kokių galimų pavojų bandoma apsisaugoti?

Konkrečias grėsmes įvardyti yra sunku, nes, kaip jau minėjau, įvairūs incidentai gali kilti ir tuomet, kai jų visai nesitikima. Mūsų šalyje padidintų saugumo priemonių imamasi tada, kai nagrinėjamos sudėtingos, pavyzdžiui, nusikalstamo susivienijimo, bylos. Tada tam tikri asmenys yra saugomi, juos lydi pareigūnai su kaukėmis, taip pat pasitelkiami ir slapti stebėtojai. Esant poreikiui, pavyzdžiui, gavus duomenų apie galimus pavojingus incidentus, bendradarbiaujama su policija. Policijos pareigūnų dalyvavimas padeda suvaldyti pavojingas situacijas, užtikrinti fizinį asmenų saugumą, be to, tai veikia ir kaip prevencinė priemonė. Tačiau visa tai yra išimtys ir kasdien teismo lankytojai prie posėdžių salių to nepamatytų.

Taip pat, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teisme yra laikomasi tvarkos, kad bet kas negali patekti į tarnybines patalpas – tam reikalingi specialūs pažymėjimai. Turime skirtingai suplanuotas posėdžių sales, kuriose įrengti pagalbos mygtukai.

Esate ne kartą lankęsis kitų užsienio valstybių teismuose. Gal galite palyginti, kaip fizinis saugumas užtikrinamas juose? Ko mūsų teismams dar būtų galima pasimokyti?

Apsaugos priemonių taikymas labai skiriasi įvairiose Europos valstybėse. Štai Norvegijoje, Švedijoje, Turkijoje išties moderniuose teismuose yra taikomos bent minimalios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, lankytojų tapatybės nustatymas, išsiaiškinama, į kokią bylą einama, kai kur yra ir vadinamieji rentgeno aparatai. Tuo tarpu Gruzijoje, Tbilisio miesto teisme, dirba ir didelė apsaugos komanda, kur apie 80 specialią aprangą dėvinčių žmonių budi beveik kiekviename aukšte įrengtuose postuose.

Manyčiau, jog bendras pojūtis, kad teisme išties yra saugu, turėtų būti. Mūsų teismuose būtų paranku užtikrinti ne tokį paprastą patekimą į posėdžių sales, asmenybės tapatybės išaiškinimą.

Pažymėtina, kad techninės saugumo priemonės, mano manymu, yra tik dalis saugumo politikos šalia teisinio švietimo klausimų, psichologinės pagalbos liudytojams ir nukentėjusiesiems. Manau, jog, siekiant geriausio rezultato, didesnį dėmesį reikėtų skirti ir pačių teismo darbuotojų mokymui, informavimui apie tai, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje kritinėje situacijoje. Visi šie dalykai turėtų atsispindėti saugumo politikos gairėse.

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
15 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
tai patys piliečiai kalti

yra dar durnelių, kurie tiki teismų teisingumu.
tokie ypač nusivilia, kad teismai su savo „teisingumu” sugriauna visą jų gyvenimą ir supratimą apie teisingumą.
karštesnis žmogelis gali ir ginklo griebtis.
Turėtų kažkas visai tautai išaiškinti, kokia teismų funkcija: pagal KGB nurodymus jie skatina tautos ir valstybės naikinimą.

Tomas

Prieš mane komentare,keliais sakiniais pasakyta visa tiesa apie teisėsaugą,kam tas visas straipsnis.

Anikė

Tik šaltakraujai buožgalviai(turi dideles galvas)gali vykdyti teisingumą?Ypač,
kai nėra jokios kontrolės?”Marazmas,nes bijo įsileisti į „nešvarią”savo virtuvę pašalinių.Kodėl draudžia stebėtojams įrašinėti posėdžius?

TEISESAUGA

vykdo zmoniu genocida .

123

Teismams reikia NE APSAUGOS, o KONTROLES, nes teisejai yra zmones ir klystantys. VIESUMAS ir visumenes dalyvavimas butu kaip tik ta kontrole, kurios reiketu. Apsaugos reikia tik tada, kai sazine nesvari ir del to yra jauciama baime. O baime yra tik pasekme blogo darbo. Pvz tas pats valantinas, cininas, kondratjevas ir t.t.

Kai teis4jai

prad4s galvoti apie visuomenę, o ne apie maišus pinigų, nereik4s ir apsaugos. Užtenka mums vieno patriarxo, kuriam tikrai nereikia apsaugos už jo žinomus darbelius. Jis gyvena ne musulmonijoj.

TEISEJAMS

Dirbkite saziningai ,tai ir apsaugos nereikes .Butinai reikia itraukti visuomenes atstovus nes dauguma zmoniu teismais nepasitiki .

Letas Palmaitis

Pačiu laiku susirūpinta, ypač kai Gerb. Dėstytoja nurodė, jog būtina užkirsti kelią negerai informacijai skundimo pagalba! Dabar jau pats laikas pasirūpinti demokratijos subjekto ir demokratijos švenčių linksmuolių, t.y. pačiõs Nepamainomųjų tautos (demo) saugumu (jos auksinių unitazų saugumu jau seniai pasirūpinta, bet kaip parodė Maidanas, to dar neužtenka). Valantinas visai teisingai nurodė Norvegiją, iš kur kilęs dabartinis NATO vadovas, valkirijų ir kitų matronų kolega FSB agentėlis Stoltenbergas-Svetlovas, ir kuri demokratiškai išdavė Maksvos Ordai nuo jos kankinimų pabėgusį Viačeslavą Daciką, kad jį Ordoje galutinai nukankintų ir apsaugotų viso pasaulio demus nuo laisvai judančios darbo jėgos pasikėsinimų. Tačiau vargu ar verta mūsų elektroniniais laikais Norvegijos pavyzdžiu sudarinėti kažkokias visuomenininkų būrius, kai turim 240 gerai įmitusių policininkų – tegu jie stovi prie durų ir… Skaityti daugiau »

Agnieška

Valantinas 2009 metais apie pasitikėjimą teismais. Ir apie įtarimus D. Kedžiui:
https://www.youtube.com/watch?v=hOpHixPZtlQ

Kodėl dešinieji nesipriešino

Maskvos primestai pedofilijos bylai?Nesistengė tai ištirti?Kodėl dabar mes turime juos ginti?

jis dabar

Ne taip atrodo ,kitam portale yrajo fotke…Jis senas ir kazkoks palieges zmogelis.

> Kodėl dešinieji nesipriešino

Tu gal paaiškink savo parašytą briedą… „Maskvos primestai pedofilijos bylai”. Ar Maskva pedofiliją tyrė ar ją sugalvojo, ar tai iš tiesų vyko Lietuvoje ?Na, tokio durno pasakymo tai negaliu suprasti. Paaiškink ką turėjai mintyje.

Ra.

Visam pasauliui gerai žinoma tiesa, – vagis labiausiai bijosi ir nemėgsta vagių, banditas bijosi banditų. Todėl labai ginkluoti ir pavojingi. Ko visas pasaulis labiausiai trokšta ? Teingumo, kurį turėtų vykdyti tik TEISINGI žmonės. Ą ką mes turime ? Teisėjus, kurie nori būti saugomi ? Jeigu esi balys nereikėjo rinktis tokios profesijos. Bijai ? Tai eik arti laukus, sėti rugius, malti grūdus, kepti duoną ir ieks Tavęs nepuls. Nebent kaimyno jautis.

Ne kalti neturi baimes

Bijo tik nusikalteliai!!!Tai kaip cia dabar iseina TEISEJAI BIJO!!!Ko????Gal apkaltu bijo o ne zmoniu?Kodel Lietuvoje nei vienam teisejui nera pareiksta apkalta?Zmones nepasitiki 100%nes visos rimtesnes bylos akivaizdziai ir drasiai yra klastojamos.

jo....

Atejo laikai!Baisu eiti i poliklinika,jeigu negersi saujom vaistu gydytojai atsisako gydyti.Kas tai?Noras zmones isnuodyti vaistais???O apie teisinguma as patyliu.Atsidursi teisme liksi be proto,be pinigu ,be sveikatos ir be jokio teisingumo.Zmoniu prakeiksmu jie jau net kvepuoja,todel ir baimes jausas atsirado.

15
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top