Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, spalio 21-ąją Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros pateiktą prašymą „skirti įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N. V. (Neringai Venckienei – Tiesos.lt) kardomąją priemonę – suėmimą“.
Pasak prokuratūros išplatinto pareiškimo, „pagrindiniai įtarimai N. V. šioje byloje yra siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama šiuo metu, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę“. Nesant galimybės įteikti pranešimo apie įtarimą, N. Venckienė pripažinta įtariamąja prokuroro nutarimu. Kitu prokuroro nutarimu yra paskelbta šios įtariamosios paieška.
Priimdamas sprendimą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo teistumo neturinčiai įtariamajai teismas konstatavo, kad N. Venckienė nuo 2013 m. gegužės 10 d. yra paieškoma kitame ikiteisminiame tyrime, kaip asmuo, įtariamas padaręs kitas nusikalstamas veikas, ji negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kauno rajone, Garliavos seniūnijoje, po ištuokos nėra saistoma šeiminiais ryšiais, pastaruoju metu Lietuvoje nebedirba ir neturi kito teisėto pragyvenimo šaltinio.
Teismas, įvertinęs šių bei kitų prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės skyrimo nurodytų aplinkybių bei duomenų visumą, pripažino, kad toks prašymas pagrįstas, „nes švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebus veiksmingos siekiant LR BPK 119 str. numatytų tikslų (užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią proceso trukdymui)“.
Šią teismo nutartį per dvidešimt dienų suimtoji N. Venckienė ar jos gynėjas gali apskųsti Kauno apygardos teismui.
Prokuratūra taip pat praneša, kad „artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl papildomų tarptautinių teisinių procedūrų, kurios leistų šią įtariamąją perduoti Lietuvai“.
Deja, prokuratūros pranešime nutylima, kodėl dėl kardomojo suėmimo į teismą kreiptasi tik dabar ir būtent šioje byloje – juk Seimas leido suimti N.Venckienę jau 2013 metų balandžio pradžioje, kai buvo nuspręsta panaikinti parlamentarės teisinę neliečiamybę? Nesuprantama ir tai, kodėl pusantrų metų atidėliojamas sprendimas dėl N. Venckienės ekstradicijos, nors pats generalinis prokuroras Darius Valys visą tą laiką tvirtino, jog naujoji V. Venckienės gyvenamoji vieta prokuratūrai žinoma?
Dar prieš metus, 2013-ųjų lapkritį, iškviestas į Seimo valdybą pasiaiškinti, kodėl stringa N. Venckienės paieška, generalinis prokuroras D. Valys teigė, kad „siekti N.Venckienės ekstradicijos būtų neadekvatu“, nes ji įtariama padarius nesunkius nusikaltimus. „Įtariamoji N. Venckienė galimai padarė nesunkius nusikaltimus, todėl toks procesas, koks vyko prieš keletą metų (Gintaro Petriko ekstradicija), akivaizdžiai būtų neadekvatus. Manau, kad nuosekliai prokurorai veiks, nustatys gyvenamąją vietą, imsis priemonių apklausti ir taip toliau“, – kalbėjo prokuroras Seime prieš metus.
Kokie nutikimai ir kokie strategai šiandien privertė prokurorą D. Valį radikaliai pakeisti savo poziciją? Kokias papildomas veikas padarė įtariamoji N. Venckienė, kad jos buvę „nesunkūs nusikaltimai“ staiga tapo sunkūs? Ar atsakymai į šiuos klausimus yra žinomi prezidentei Daliai Grybauskaitei, neseniai be Seimo pritarimo sugrąžinusiai p. D. Valį į generalinio prokuroro pareigas?