tiesa.com | bbc.com
Antradienį šalies aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą dėl vienašališko Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimo pradėti „Brexit“ derybas su Europos Sąjunga.
Netrukus po birželio 23-iosios referendumo vyriausybės valdžią perėmusi ir specialią „Brexit“ darbo grupę subūrusi premjerė Theresa May paskelbė apie būsimąsias derybas ir nusprendė, kad ministrai turi pakankamai galios ir kompetencijos atstovauti šalies interesams pasitraukimo iš Bendrijos procese.
Vyriausybė planavo derybas vienašališkai pradėti pasinaudojusi šimtmečius galiojančia monarcho suteikiama prerogatyva.
Tačiau grupė aktyvistų netrukus ėmė kovoti už tai, kad aktyvuoti 50-ąjį sutarties su ES straipsnį būtų galima tik tuo atveju, jeigu tokiam sprendimui pritartų piliečių išrinktas Parlamentas, o ne saujelė ministrų.
Neatsižvelgti į gyventojų išrinktų parlamentarų nuomonę būtų nedemokratiška, teigia rėmėjai.
Aktyvistai jau anksčiau pasiekė vieną pergalę – lapkritį Aukštasis teismas pritarė tam, kad „Brexit“ turi vykti tik pritarus Parlamentui, tačiau šiuo sprendimu liko nepatenkinta vyriausybė ir jį apskundė Aukščiausiajam teismui – paskutinei instancijai, kurios sprendimai neskundžiami.
Tačiau vyriausybė pralaimėjo ir šią bylą, o tai reiškia, kad derybos dėl pasitraukimo iš ES prasidės tik tuo atveju, jeigu tam pritars Parlamentas, kitaip būtų pažeista šalies Konstitucija.
Šiam sprendimui pritarė 8 iš 11 bylą nagrinėjusių teismo teisėjų.
Derybas pradėti planuota kovo mėnesį, dabar lieka neaišku, ar šis planas bus įvykdytas. Parlamentarai turėtų apsispręsti iki kovo 31-osios – iki to laiko jie turėtų išanalizuoti vyriausybės parengtą derybų planą ir jam pritarti arba ne.
Th. May neseniai paskelbė, kad vyriausybė renkasi „kietąjį“ pasitraukimo būdą ir yra pasiruošusi aukoti prieigą prie bendrosios ES rinkos tam, kad galėtų kontroliuoti imigracijos srautus.
Teismas taip pat paskelbė, jog kitų Jungtinės Karalystės dalių – Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos – balsas derybų pradžiai nereikalingas.