Justina Gafurova | respublika.lt
Nuo šio rugsėjo Lietuvos mokyklose pradedamos vesti gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos. Kai kurie tėvai baiminasi, nes viešai skelbiama, kad tarp organizacijų, kurių atstovai galės vesti tokias pamokas, itin daug LGBT temomis dirbančių įstaigų. Ministerija netgi rekomenduoja kreiptis būtent į šiuos specialistus. Todėl tėvai jau ruošiasi rugsėjui: kai kurie ketina patys dalyvauti pamokose, kiti neleisti vaikų, jeigu mokymo turinys pasirodys įtartinas.
Mokysis ir pradinukai
Kaip nurodoma pačioje Gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje, tai asmeninių ir socialinių įgūdžių lavinimo programa, kurios tikslas – parengti vaikus ir jaunuolius gyvenimui už mokyklos ribų bei suaugusiųjų gyvenimui greitai besikeičiančioje visuomenėje.
Kaip anksčiau skelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vieniems metams projektui skiriama 7 mln. eurų.
Kartu ministerija yra nurodžiusi, kad mokyklos galės samdyti partnerius šiai programai įgyvendinti. Ir pateikiami pavyzdžiai: „Raudonasis kryžius”, „Caritas”, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacija, Priklausomybės ligų specialistų asociacija, „Įvairovės ir edukacijos namai”, visuomenės sveikatos biurai, PAGD, saugaus eismo ar radiacinės saugos specialistai.
Su šeštokais jau pakalbėjo apie masturbaciją
Pavyzdžiui, Lietuvos žmogaus teisių centras aktyviai dirba su LGBT asmenų teisių gynimu ir įvairiais projektais. O „Įvairovės ir edukacijos namai” žiniasklaidoje buvo plačiai aptarinėjami, kai organizavo vulvų ir penių tapybos dirbtuves suaugusiems.
Šiemet ši organizacija jau sulaukė kritikos dėl Baisogalos mokykloje vestos lytinio švietimo pamokos. Tuomet tėvai piktinosi, kad su 6-8 klasių mokiniais buvo kalbama apie masturbaciją, gėjus, mokiniai atlikinėjo keistas užduotis.
Beje, įvairios tėvų organizacijos dar rengiant naują programą kritikavo ją ir stebėjosi, kam reikia ją atnaujinti. Tuomet buvo iškeltas klausimas, kodėl programoje nėra lytis apibrėžiančių sąvokų, tokių kaip „berniukas” ar „mergaitė”, „mama” ar „tėtis”, „vyras” ar „moteris”. Tačiau net ir po diskusijų, šios sąvokos programoje taip ir neatsirado.
Kalbės apie lyčių stereotipus
Štai rekomendacijose, kaip programą įgyvendinti dirbant su 5-10 kl. mokiniais, tarp rekomenduojamų veiklų nurodoma su vaikais aiškintis, kokios gali būti lytinės orientacijos (heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos), mokytis argumentuoti seksualinę orientaciją kaip žmogaus lytiškumo identitetą.
Taip pat daug kalbama apie stereotipus. „Mokykitės atpažinti neigiamą vaizdavimą apie skirtingas socialines ir kultūrines grupes (pavyzdžiui, lyčių ar seksualinės orientacijos stereotipai, socialinių ekonominių ar kultūros mažumų diskriminacija)”, – rašoma rekomendacijose.
Tėvai jau suraitė raštą
Tai, išgąsdino dalį tėvų. Lietuvos šeimų sąjūdis parengė raštą tėvams, kurį jie gali pateikti mokyklai, jeigu mano, kad Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa prieštarauja jų doroviniams įsitikinimams. Tokiu dokumentu taip pat galima pranešti, kad vaiko į minėtas pamokas tėvai neleis.
Šiame dokumente nurodoma, kad „prigimtinę šeimą atstovaujančių organizacijų ir jų rekomendacijų šios programos lytiškumo ugdymo dalyje nėra. Tai leidžia vienareikšmiškai teigti, jog gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokose lytiškumo bus mokoma išimtinai pagal LGBT, genderizmo ir translytiškumo nuostatas, kurios mūsų šeimai yra kategoriškai nepriimtinos.” Taip pat primenama, kad Lietuvos Konstitucija garantuoja nevaržomą tėvų ir globėjų teisę rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Agituos ir kitus tėvus
Kai kurie tėvai neslėpė, kad vos sulaukę rugsėjo ketina minėtą dokumentą pateikti savo mokyklos administracijai.
Štai su „Vakaro žiniomis” bendravusi Vilniaus rajone gyvenanti Rita augina du vaikus: vienas šiemet keliaus į pirmą, kitas – į trečią klasę. Mama sako, kad šiuo parengtu dokumentu ketina pasidalinti ir su kitais tėvais, jog šie pasidomėtų, apie ką su vaikais bus kalbama gyvenimo įgūdžių pamokose. „Matau, kad kol kas didelė dalis net nežino, kad tokios pamokos iš viso bus. Taip pat planuoju susitikti su mokytoja, kad sužinočiau, kokia medžiaga bus remiamasi ruošiantis pamokoms. Man kyla klausimas, kodėl rekomenduojamos konkrečios organizacijos mokykloms? Jeigu tylėsime, tokie dalykai vyks ir toliau”, – sakė Rita.
Kita mama, būsimą devintoką ir antroką auginanti Rasa Ragelskienė iš Šilutės, sakė, kad taip pat kreipsis į mokyklos vadovybę su prašymu pasidalinti pamokų turiniu iš anksto, kad galėtų nuspręsti, ar jis tinkamas vaikams. „Kitaip neleisiu vaikų į tas pamokas vien iš atsargumo”, – teigia mama. Ji sako, kad su savo vaikais apie LGBT temas kalba nemažai. „Mažieji dar tik pirmą klasę baigė. Tačiau vaikus mokiname atpažinti LGBT propagandą. Prašome, kad praneštų, jei mokytojai kalbės tokiomis temomis ir jeigu kas atvyktų į mokyklą su tokiomis „edukacinėmis” temomis.
Jau dabar mokiname, kad gimęs berniuku ar mergaite visada toks ir būsi, nesvarbu kaip tu rengsiesi ar kuo norėsi būti. Kiekviena kūno ląstelė turi chromosomose užkoduotą lytį. Visa kita yra psichinės, psichologinės ir visuomenės problemos”, – sako Rasa.
Jai antrina ir Simona iš Radviliškio, auginanti būsimą pirmokę ir būsimą ketvirtoką. Ji tikisi, jog ir daugiau tėvų susidomės gyvenimo įgūdžių pamokomis. „Jei tėvams rūpi jų vaikai, manau, jiems šios pamokos bus nepriimtinos. Nes lytinis švietimas ir LGBT propaganda nėra tas pats. Lytinis švietimas vaikams nėra blogas dalykas, tačiau prisidengiant juo neturi būti dėstomos LGBT ideologijos.
Manau, mokykla turėtų pirmiausia supažindinti tėvus su tuo, kokios tos pamokos bus. Norime tiksliai žinoti, kas, kada ir kaip jas dėstys. Dabar netgi nežinome, kaip dažnai šios pamokos bus vedamos”, – sakė Simona.
Vietoj matematikos – lytinis švietimas
Žemaičių Kalvarijoje gyvenanti Rūta taip pat planuoja dėl viso pikto užpildyti prašymą mokyklai. Jos jauniausias sūnus šiemet bus septintokas. Rūta sako, kad programa susirūpinusių tėvelių gali būti ir daugiau: „Mano aplinkoje tėvai tikrai susirūpinę. Mes nesame prieš pačią Gyvenimo įgūdžių programą. Esu tikra, kad joje bus ir reikalingų vaikams žinių. Tačiau baimę kelia lytiškumo pamokos, su kuriomis į mokyklas gali ateiti genderizmo ideologijos skleidėjai. Mūsų rajone toks atvejis jau buvo, kai prisidengus pavadinimu „Matematika kitaip” ir neinformavus tėvų, į mokyklą atėjo visuomenės sveikatos specialistės ir pravedė lytinio ugdymo pamoką su informacija apie lyties keitimą. Džiugina tik tai, kad vis daugiau tėvų tampa budresni tokiais atvejais”, – sakė Rūta.
O štai Kristina iš Panevėžio, auginanti būsimą septintokę ir būsimą penktoką sako, kad jeigu reikės, ketina netgi pati dalyvauti pamokose, kad išgirstų, kokių gyvenimo įgūdžių nuo rugsėjo vaikai bus mokomi mokyklose. „Mūsų kartos jie jau nebeįtakos, turime savo pasaulėžiūrą ir nuomonę, bet jaunus protus galima nukreipti. Ypač prisidengiant žmogaus teisėmis, laisvėmis ir noru būti „pasaulio bamba”. Kažkam jaunimas tampa tam tikru įrankiu pasiekti savo tikslus ir tai gali turėti labai rimtų pasekmių. Norėčiau, kad daugiau tėvų imtųsi domėtis, kas vyksta”, – sakė Kristina. Paklausta, ar nebijo būti išvadinta „davatka” ar „netolerantiška”, sako, kad dėl savo vaikų yra pasiruošusi viskam: „Aš atstovėsiu. To jau išmokė pandemija, nes buvome iš tų tėvų, kurie nesutikome su reikalavimu testuotis ir neleidome vaikų į mokyklą. Vienintelio, ko bijau, – kad neprasidėtų patyčios, teroras prieš vaikus”.
Komentuoja mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius ŽVIRDAUSKAS:
– Ar tėvai galėtų atsisakyti leisti vaikus į gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokas?
– Mūsų bendruomenėje kol kas negirdėjau jokios neigiamos konotacijos dėl šios programos. Visuomet diegiant kažką naujo, kyla ir tam tikras pasipriešinimas. Tai yra normalu. Todėl kiekvienam vadovui reikėtų komunikuoti, tartis, aiškintis, kurios vietos yra jautrios. Ir jeigu programoje yra galimai netinkamų dalykų, galima tai koreguoti.
Mes, gavę tokį prašymą, žinoma, kad jį registruotume ir aptartume. Mielai norėtume susitikti su tėvais ir pasikalbėti apie tai, kas juos neramina. Ir, pasakysiu inžineriškai, jeigu pirminis naujovės prototipas kažkur neveikia, jį galima taisyti.
– Ar tėvai galėtų susipažinti su mokymo medžiaga?
– Manau, kad tikrai taip. Kiekviena mokykla turi vidines taisykles ir bendruomenės institucijas. Yra tėvų komitetai, tarybos. Manau, kad netgi kiekvienoje mokykloje galima surinkti visus pasiūlymus, išreikštus nepasitenkinimus ir komunikuoti su steigėjais, ministerija.
– Kas jūsų mokykloje ves tokias pamokas?
– Aš pats dar nesu įsigilinęs tiek, kad galėčiau dirbti gyvenimo įgūdžių ugdymo mokytoju, bet programą vertinu pozityviai. Joje kalbama apie tai, apie ką anksčiau nekalbėdavome, vaikai mokomi elgtis nestandartinėse situacijose. Tad mokytojams, kurie dėstys pamokas, reikės pasiruošti, laikyti kursus, kai kas jau lankė.
Mūsų įstaiga gana didelė, bendruomenėje yra žmonių, kurie galėtų vesti pamokas. O jeigu atsirastų motyvuotas žmogus su geromis rekomendacijomis, galbūt imtume žmogų ir iš pašalies. Gal jis galėtų vesti pedagogų komandą, jeigu buvo tam ruošiamas.
– Ar tėvai galėtų stebėti pamokas?
– Viskas įmanoma, tik tam reikėtų visų tėvų sutikimų. Tokių situacijų yra buvę, ir, manau, būna kiekvienoje mokykloje. Dažniausiai po tokios patirties tėvai pamato, kad nėra ko baimintis. Ir šiuo atveju, jeigu reikėtų, suorganizuotume.