Švedija yra Europos bombų sprogdinimų sostinė, teigia vienas žymiausių kriminologų.
Pasak vieno iš žymiausių kriminologų, Švedija yra antra po Meksikos šiuo metu nekariaujanti šalis, kurios teritorijoje įvykdoma daugiausiai bombų sprogdinimų.
Malmės universiteto kviestinis dėstytojas ir Lundo universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Ardeivinas Košnūnas (Ardavan Khoshnood) perspėjo, kad ši Skandinavijos šalis tapo Europos bombų sprogdinimo sostine.
„Švedija visiškai išsiskiria“, – sakė jis laikraščiui Svenska Dagbladet.
„Kai mano kolegos Stokholme tai išnagrinėjo, jie pamatė, kad Meksika yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje nevyksta karas ir kurioje įvyksta daugiau bombų sprogimų nei Švedijoje,“ – pridūrė jis.
Švediją apėmė daugelyje šalies miestų suaktyvėjęs nusikalstamų gaujų karas, o valdžios institucijos susiduria su sunkia kova, kad atkurtų teisėtvarką.
Šiuo metu šią kovą jie visiškai pralaimi, nes šiemet šalyje jau užregistruota 130 bombų sprogdinimų, t. y. vos trimis mažiau nei ankstesniais metais.
„Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos, bombų sprogimų skaičius jau pasiekė rekordinį 2019 m. lygį, kai Švedijoje įvyko 133 sprogimai. Šalių, su kuriomis galėtume palyginti, mūsų kaimynystėje nėra,“ – sakė Košnūdas.
Jis įspėjo, kad už bombų sprogimus atsakingi asmenys elgiasi vis rafinuočiau.
„Pradėti naudoti vis galingesni sprogstamieji užtaisai. Iš pradžių buvo mėtomos rankinės granatos, o dabar matome, kad jie perėjo prie sprogmenų ir sudėtingesnių detonavimų,“ – aiškino vyriausiasis kriminologas.
Vien per šį mėnesį padėtis Švedijoje smarkiai pablogėjo – pranešta apie visoje šalyje įvykusius 11 mirtinų susišaudymų ir 11 sprogmenų detonavimų.
Paskutinis bombos sprogimas įvyko ketvirtadienį gyvenamajame daugiabutyje Upsaloje, kuri yra maždaug valanda kelio į šiaurę nuo Stokholmo. Per sprogimą žuvo 25 metų moteris, nesusijusi su jokia gauja. Policija mano, kad išpuolis buvo nukreiptas prieš vieną iš aukos kaimynų, kuris, kaip manoma, buvo 37 metų Rava Madžido (Rawa Majid) bendrininkas. Kurdų lapės pravardę turintis Madžidas yra įsitraukęs į kovą dėl valdžios ir šalyje veikiančios liūdnai pagarsėjusios Fokstroto nusikalstamos grupuotės kontrolės.
Praktika, kai gaujų nariai naudoja detonuojančius sprogmenis, Švedijoje yra palyginti naujas reiškinys, beveik neegzistavęs iki amžių sandūros. Tačiau šalyje dažnėjant gaujų karų, neabejotinai susijusių su didelėmis masinės imigracijos bangomis, 2010-aisiais labai padaugėjo pranešimų apie bombų sprogdinimus, todėl Nusikaltimų prevencijos taryba apie 2018 m. pradėjo registruoti jų statistiką.
Nuo to laiko kasmet bombų sprogimų skaičius šalyje svyravo nuo 79 iki 133, rašo laikraštis Svenska Dagbladet.
Dėl naujausios šalį sukrėtusios smurto bangos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson) ketvirtadienio vakarą kreipėsi į tautą, kalboje įvardinęs „politinį naivumą“ ir „nesėkmingą integraciją“ kaip pagrindines besitęsiančios krizės priežastis.
Jis apgailestavo, kad Švedijos gatvėse daugėja „gaujų nusikaltimų ir kareivių – vaikų,“ bei paskelbė apie penktadienio rytą vyksiančias skubias derybas su nacionalinės policijos vadovu Andersu Tornbergu (Anders Thornberg) ir vyriausiuoju Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadu Mikaeliu Bydenu (Micael Byden), kad aptartų, kaip kariuomenė galėtų padėti apkrautoms darbu policijos pajėgoms.
„Dabar nuo šiurkštaus smurto nukenčia vis daugiau vaikų ir visiškai nekaltų žmonių. Negaliu pakankamai išryškinti, kokia rimta yra padėtis. Švedija dar niekada nėra mačiusi nieko panašaus. Jokia kita Europos šalis nieko panašaus nėra mačiusi,“ – sakė tautai Švedijos premjeras.
Šaltinis: Remix News