Tinklo istorijos: jūs manęs neatsimenate? Jūs mane taip paveikėte, kad aš taip pat panorau tapti mokytoju

Kartą jaunas vyras gatvėje atpažino savo pradinių klasių mokytoją.

Jis priėjo prie senolio ir paklausė:

– Jūs manęs neatsimenate? Aš buvau jūsų mokinys.

– Taip, aš prisimenu tave, kai tu buvai trečiaklasis. Ir kuo gi tu užsiimi dabar?

– Aš esu mokytojas. Jūs mane taip paveikėte, kad aš taip pat panorau mokinti ir šviesti mažus mokinukus.

– Netgi taip? – nustebo senasis mokytojas. – Ar galiu pasmalsauti, kuo pasireiškė mano įtaka?

– Jūs iš tikrųjų neprisimenate? Leiskite aš Jums priminsiu.

Vieną dieną mano klasiokas į mokyklą atėjo segėdamas gražų laikrodį, kurį jam padovanojo tėvai. Jis nusisegė laikrodį ir padėjo ant savo stalo. Aš visada svajojau turėti tokį laikrodį. Nepajėgiau atsispirti pagundai ir nusprendžiau pasitaikius progai jį pasiimti.

Netrukus tas mano klasiokas verkdamas priėjo prie jūsų ir papasakojo apie vagystę. Jūs nužvelgėte mus visus ir pasakėte: „Kreipiuosi į tą, kuris paėmė šio berniuko laikrodį, prašau jį grąžinti“.

Man buvo labai gėda, bet aš nenorėjau skirtis su laikrodžiu, todėl neprisipažinau. Tada jūs liepėte visiems mokiniams išsirikiuoti palei sieną ir pasakėte: „Dabar aš turėsiu patikrinti visas jūsų kišenes, bet yra viena sąlyga – jūs visi užmerksite akis“. Mes paklusome jums, o aš pajutau, kad tai buvo pati gėdingiausia akimirka mano trumpame gyvenime.

Jūs judėjote nuo mokinio prie mokinio, nuo kišenės prie kišenės. Net tada, kai jūs išėmėte laikrodį iš mano kišenės, jūs ir toliau judėjote iki pat eilės pabaigos. Pabaigęs visus tikrinti jūs pasakėte: „Vaikai, viskas gerai. Galite atsimerkti ir grįžti į savo vietas“. Jūs grąžinote laikrodį savininkui ir daugiau apie šį įvykį neištarėte nė vieno žodžio.

Taigi, tą dieną jūs išgelbėjote mano garbę ir mano sielą. Jūs nesutepėte manęs – kaip vagies, melagio, niekam tikusio vaiko. Jūs kažkodėl net nepanorote su manimi pasikalbėti apie tai, kas įvyko. Ir tik laikui bėgant aš supratau, kodėl.

Jūs, būdamas tikrai išmintingas mokytojas, nenorėjote sutepti jauno, dar nesusiformavusio mokinio orumo. Todėl aš ir tapau mokytoju.

Jie abu nutilo paveikti šios istorijos. Tada jaunasis mokytojas paklausė:

– Argi Jūs, kai šiandien mane pamatėte, neprisiminėte šios istorijos?

Senasis mokytojas atsiduso ir pasakė:

– Matai, jūs to nežinojote, bet aš jūsų kišenes tikrinau taip pat užsimerkęs.

(Iš tinklo)

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Tikrai graži

istorija.Teko skaityti ir prisiminti,kaip vienas neturtingas klasiokas iš kitos paėmė piniginę.Kaip baisiai prieš visą klasę buvo nuteistas,iškratytos kuprinės ir t.t…Visą gyvenimą tai prisimenam,nors tai buvo trečioje klasėje.Jis neturėjo tėvo,buvo iš kaimo,nors buvo gabus ir pasiekė sovietiniais laikais farmacinininko kvalifikaciją medicinos universitete.Buvo asmenybė,bet anksti mirė.

stasys

Graži pasaka .Ir pabaigoje moralas tinkamas .

stasiukui

Ar ne apie tave?

štaziui

stazele. Trisdešimt norveginių atsiėmei? Tuo met du bidonus vazelino į rankas ir bėgte pas šeimininkus!

4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top