Prieš keletą metų tinklaraštininkai, tokie kaip Aleksejus Navalnas, buvo bene svarbiausia jėga, išvedusi tūkstančius Rusijos gyventojų į didžiųjų miestų gatves protestuoti prieš galimai suklastotus rinkimų rezultatus ir korumpuotą valdantįjį režimą. Tačiau dabar, Ukrainos krizės akivaizdoje suaktyvėjus valstybinei propagandai, valdžios populiarumas pasiekė seniai regėtas aukštumas. Panašu, jog atėjo palankus metas dar labiau apriboti valdžios kritikų veiksmų laisvę.
Rugpjūčio 1 dieną įsigaliojus naujam įstatymui, visi Rusijos tinklaraštininkai, kasdien sutraukiantys daugiau nei 3 tūkst. unikalių skaitytojų – taigi visuomenės nuomonės lyderiai, o kartu ir potencialūs ramybės drumstėjai – privalo užsiregistruoti žiniasklaidos reguliuotojo „Roskomnadzor” duomenų bazėje ir laikytis tų pačių taisyklių, kurios galioja tradicinėms žiniasklaidos priemonėms.
Tai reiškia, kad eilinis tinklaraštininkas, daugeliu atvejų – asmuo, laisvalaikiu rašantis laisvo stiliaus tekstus konkrečia tema, įpareigojamas neskleisti „klaidingos informacijos“ ir nenaudoti necenzūrinių žodžių. Už pažeidimus gresia bauda iki 50 tūkst. rublių (3,6 tūkst. litų) ir svetainės blokavimas. Tinklaraštininkų teisės, kaip pastebi „The Guardian“, priešingai, nebuvo sulygintos su profesionalių žurnalistų.
Be to, interneto bendrovės įpareigotos atskleisti valdžiai internautų – potencialių prasižengėlių – tapatybę. „Roskomnadzor“ atvirai deklaruoja, kad tarnybos siekis – panaikinti anonimiškumą internete. Todėl socialiniai interneto tinklai nuo šiol privalės šešis mėnesius saugoti informaciją apie savo vartotojus. Jų serveriai turi būti įrengti Rusijos teritorijoje, o rusų specialiosioms tarnyboms suteikta tiesioginė prieiga.
BBC pabrėžia, jog daugelis Kremliaus kritikų laiko tai dar vienu bandymu užgniaužti pilietinę visuomenę ir pažaboti interneto laisvę. „Internetas yra paskutinė laisvos išraiškos sala Rusijoje. Šios drakoniškos priemonės akivaizdžiai skirtos pajungti jį valdžios kontrolei”, – britų visuomeniniam transliuotojui sakė „Human Rights Watch” ekspertas Hugh Williamsonas.
Nusitaikyti gali ir į „Google“ bei „Facebook“
Šalyje, kur beveik visus televizijos kanalus, dienraščius ir daugelį internetinių naujienų svetainių tiesiogiai kontroliuoja valstybė arba Kremliui artimi oligarchai, režimo kritikams lieka vis mažiau erdvės. Nepriklausomi tinklaraščiai, vadinamoji blogosfera, gali patirti naujų suvaržymų, o kritiški balsai – galutinai netekti auditorijos.
Kita vertus, lieka vilčių, jog Rusijos tinklaraštininkams pavyks apeiti daugumą apribojimų. Vienas iš būdų – „apgauti“ skaitiklį, skaičiuojantį apsilankymų skaičių, kad jis neperžengtų 3 tūkst. ribos. Tačiau populiariausių tinklaraščių autoriams taip paprastai išsisukti greičiausiai nepavyks. Juos gali gelbėti perėjimas prie platformų, kurių serveriai yra įsikūrę už Rusijos ribų. Kol kas nėra aišku, ką Kremlius ketina daryti su interneto paslaugų tiekėjais užsienyje, kurių produktai taps priebėga persekiojamiems kitaminčiams.
BBC cituojamas „Rusijos interneto guru” Antonas Nosikas savo tinklaraštyje „LiveJournal” platformoje rašė, kad Rusijos valdžia įgijo pagrindą šalyje blokuoti tokius interneto milžinus, kaip „Facebook”, „Twitter”, „LiveJournal” ir „Google”.
„Klausimas dėl visų šių platformų uždraudimo Rusijoje – politinis. Spręs vienas žmogus”, – tvirtina A. Nosikas.
Kalbant nereikėtų tikėtis pernelyg aršaus pasipriešinimo net ir iš didžiausių pasaulinių interneto bendrovių. Seniai žinoma, kad „Google“, „Twitter“ ir net „Facebook“, nenorėdami rizikuoti konfliktu su Rusijos valdžia, dažnai patenkina jos reikalavimus. Anksčiau šią savaitę „Twitter“ dalinai užblokavo prieš Kremlių nukreiptą paskyrą „Shaltay Boltay“ (@b0ltai), kurioje publikuojami nutekinti valdžios dokumentai. Ji liko atvira visam likusiam pasauliui, tik ne Rusijos gyventojams, kurie, kad prieitų prie „Shaltay Boltay“, turės naudotis anonominių (angl. „proxy“) interneto serverių paslaugomis.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
