viluckas.lt, 2013-04-25
Panašų principą Lietuvos politikoje įdiegė ir Viktoras Uspaskichas. 2008 m. įsteigta Lietuvos leiboristų partija, kuri save skambiai siejo su Didžiosios Britanijos leiboristais ir deklaravo, kad tai Lietuvos jaunimas steigia savo partiją, tapo puikiais dubleriais Darbo partijai.
Juk Leiboristų partijos branduolį sudarė Darbo partijos jaunimo organizacijos „Darbas“ nariai, ji buvo įsteigta Kėdainiuose, o ir angliškas žodis „labor“ reiškia ne ką kitą, o darbą. Kitaip tariant, Leiboristų partija buvo ne kas kita, o Darbo partijos dublerė, jos filialas, antrinė įmonė.
Tad vakarykštis „susijungimas“ – tik teisinis triukas, dublerių įsiliejimas į pagrindinės komandos gretas. Vadinti šį procesą „naujos politinės jėgos susikūrimu“ yra absurdiška, nes Leiboristų partija buvo tam ir įsteigta, kad skęstantis V. Uspaskicho uabas turėtų „atsarginį išėjimą“.
Tačiau toks akių dūmimas parodo, kaip šalies politinės partijos žiūri į piliečius. Jie laikomi žmonėmis, kuriais galima manipuliuoti, kurie nesugeba kritiškai vertinti politinio gyvenimo reiškinių, kuriuos įmanoma nuolat vedžioti už nosies.
Kol kas tą daryti šiek tiek sekasi, jei V. Uspaskicho projektas dalyvauja valstybės valdyme. Vis dėlto Darbo partijai vadinantis leiboristais, visi suvokia, kad suknelė nauja, o panelė sena, tik turinti puikius prostitucinius įgūdžius.