Tomas Viluckas: Valdžia vienija lietuvius grėsme ir baime

Naujųjų metų pradžioje Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė politikos apžvalgininką Tomą Vilucką pasidalyti savo įžvalgomis apie 2014 metus.

Tomai, gal galėtumėte pasidalyti savo praėjusių metų vertinimu? Kaip Jums jie dabar atrodo? Gal jau galima išskirti kokius nors lūžio ar susivokimo momentus? Gal kelių metų perspektyva labiau paaiškina tai, kas vyko pernai?

Jei apsiribotume politine Lietuvos plotme, tai, manau, galėtume tvirtinti, kad per praėjusius metus valdantysis šalies elitas dar labiau susitelkė. Ir tam labiausiai „padėjo“ lemtingi įvykiai, pirmiausia, be abejo, Ukrainos krizė, stipriai sukrėtusi, sudrebinusi visą Europos geopolitinę situaciją, ir tai kas vyko (vyksta) geopolitinėje plotmėje, turėjo labai ryškių pasekmių Lietuvos politinėje padangėje.

Antrasis momentas, be abejo, buvo, drįsčiau teigti, labai stiprus pilietinių jėgų pralaimėjimas per referendumą dėl Konstitucijos pataisų.

Trečiasis – Prezidento rinkimai, kurie, kaip ir buvo prognozuojama, tapo tam tikra demokratijos imitacija, paprasčiausiu dabartinės vadovės perrinkimu, o ne rinkimais.

Taigi visi šie trys momentai, sudėjus kartu, mano požiūriu, buvo svarbiausi 2014-ųjų metų įvykiai ir visi jie leido valdančiajam elitui dar labiau sutvirtėti, sustiprėti, tiksliau – išlaikyti status quo. Pagrindinės politinės jėgos buvo tik dar labiau konsoliduotos.

Ir, reikia pastebėti, Lietuvos gyventojai prie šito prisidėjo: visais mano paminėtais atvejais didesnė šalies piliečių dauguma – tiek rinkimų būdu, tiek referendumo keliu ar tiek, sakykime, vieša opinija – pritarė dabartinei šalyje susiklosčiusiai politinei situacijai.

Gal galėtumėte paanalizuoti kiekvieną aspektą atskirai?

Gal pradėkime nuo įvykių Ukrainoje, nes tai, kas ten vyko, buvo puikiai panaudota vidaus politinėje rinkoje. Pirmiausia, bet kuris bandymas kritikuoti ar abejoti kokiais nors Prezidentūros ar Vyriausybės veiksmais iš karto gauna etiketę: primenama, kokia dabar geopolitinė situacija, ir bet koks aštresnis vertinimas yra vaizduojamas kaip žaidimas Kremliaus naudai. Šiuo metu nei šalies Prezidentės, nei Vyriausybės veikla praktiškai negali būti abejojama, nes tai iškart laikoma vos ne šalies interesų, nacionalinių interesų išdavyste.

Ir tam puikiai panaudojamos visos propagandinės priemonės, viešieji ryšiai – nesvarbu, kas vyktų šalyje. Prisiminkime, kad ir neseniai vykusį bandymą suorganizuoti mokytojų streiką. Galime įvairiai vertinti juos organizavusią profsąjungą, bet kai švietimo ministras žmonių bandymą kovoti už savo teises iš karto pavadina žaidimu Kremliui, bandymu destabilizuoti padėtį, jau yra per daug įžūlu. Matėme ir daugiau tokių bandymų bet kurią pilietinės valios, visuomenės grupių teisių raišką, marginalizuoti, vadinti „ėjimu prieš valstybę“, įžvelgti „Kremliaus ranką“…

Kitas dalykas, šalies politiniai lyderiai, ryškiausios figūros – Prezidentė, užsienio reikalų ministras – daro labai garsius, efektingus pareiškimus taip pritraukdami tam tikrą užsienio žiniasklaidos dėmesį, o mums, vidaus rinkai, tai rodoma kaip Lietuvos, kaip vertybių gynyba. Tokiais pareiškimais bandoma parodyti, kad mūsų lyderiai yra labai drąsūs, daro tai, ko nedaro bailūs Vakarų lyderiai.

Viena vertus, tarsi ir akcentuojama, kad „priešas prie vartų“, kad kažkas baisaus gali įvykti. Kita vertus, taip tarsi siunčiamas ir nepasitikėjimo signalas mūsų partneriais NATO ir Europos Sąjungoje. O juk mes vis dėlto esame visateisiai tų saugumo struktūrų nariai, ir jeigu išties mums kas nors gresia, tai gresia ir visoms šitoms struktūroms – tokia būtų logiška išvada. Todėl šalies vadovai pirmiausia turėtų priminti gyventojams, nesėdami panikos, kad mes esame tam tikrose saugumo struktūrose, kad turime būti ramūs, orūs.

Tačiau mes matome visai kitką – mums visą laiką bandoma įteigti grėsmę, tuo parodomas nepasitikėjimas Lietuvos partneriais. Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė ar net JAV prezidentas – jie rodomi kaip bailūs, neryžtingi, o mūsų lyderiai, mūsų politikai – kaip labai labai drąsūs, jie vieninteliai kovoja už vertybes, juk vienintelis tikras vyras Europoje – Lietuvos prezidentė.

Toks propagandinis žaidimas labai stipriai atsispindi viešojoje erdvėje ir skirtas stiprinti ne mūsų saugumą, o būtent dabartines valdančiųjų pozicijas.

Kitas dalykas – toliau niveliuojasi bet koks skirtumas tarp pozicijos ar opozicijos – opozicija kaip reiškinys Lietuvoje šiuo metu jau nebeegzistuoja. Viena vertus, tai reiškia visišką politinės sistemos degradaciją, kita vertus, vyksta ir jos konsolidacija – pavyzdžiui, praktiškai visos politinės jėgos vieningai darė viską, kad Tautos referendumas neįvyktų. Žinoma, visa tai vainikavo Konstitucinio Teismo išaiškinimai, apriboję piliečių konstitucines teises.

O juk tai, ką žmonės padarė, kad įvyktų referendumas, buvo kaip stebuklas. Surinkti tuos parašus buvo labai stipri pilietinė iniciatyva. Tačiau su referendumu susiję įvykiai parodė, kad beveik neįmanoma ką nors pakeisti. Dabar, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo apie tam tikras Referendumo įstatymo nuostatas, jau negalime padaryti net ir tokio stebuklo.

Kas dėl Prezidento rinkimų – tai irgi buvo iliuzinė kova, nes liberalų ir konservatorių partijos vienbalsiai parėmė prezidentę, nors prieš tapdama prezidente ji niekada nebuvo tų partijų narė ar kaip nors su jomis susijusi.

Dar įdomesnė socialdemokratų pozicija – jie iškėlė kandidatą, kuris neturėjo jokių šansų mesti iššūkį dabartinei prezidentei. Tad rinkimai buvo tik proga prezidentės „konkurentams“ pasireklamuoti, kita vertus, jie ir vėl parodė, kad valdantieji yra labai vieningi. Tam tikrais klausimais nebuvo netgi kitokios pozicijos, netgi atviros kovos – viskas buvo tiktai imitacija, it kokios gražuolių varžytuvės – nebuvo nė kalbos apie idėją, strategiją, apie tikslus.

Šie rinkimai parodė, kad nė nereikia kalbėti žmonėms apie šalies viziją, tikslą, kuris juos vienytų. Žmones turi vienyti grėsmė. Ir baimė.

Ir kad grėsmė, baimė juos suvienytų, kuriami įvykiai. Tam puikiai panaudota net Ukrainos tragedija – ji puikiai tinka tam, kad keltų baimę ir tuo pagrindu leistų valdantiesiems sustiprinti savo pozicijas.

Ko gera, šių metų pabaigos akcentas – prezidentės paskelbtas informacinis karas ir Seimo paskubomis priimtos įstatymų pataisos, kurios dar labiau suvaržo piliečių laisves, susiaurina informacinį lauką, suteikia policijai ir saugumui daugiau instrumentų veikti neva karo sąlygomis – ir būtų visų praėjusių metų pikas – tos baimės atmosferos, apie kurią jūs kalbate, viršūnė?

Būtent, o pradžia – metinis prezidentės pranešimas, kur ji primygtinai, atskiru punktu kreipėsi į žiniasklaidą, visų pirma – į žiniasklaidą, ir kur akcentavo „atsakomybę, informacinį karą“ ir t.t. Ir nuo tada toji baimės, tiksliau – gąsdinimų kreivė tik kilo į viršų, ir niekam neleista net abejoti, ar pagrįstas toks piliečių teisių ribojimas.

Viskas yra smarkiai iškreipiama – naudojamasi išoriniais įvykiais, kad mažėtų mąstymo, pilietinių teisių laukas, gal net visai sumenktų, tačiau patys piliečiai to net nepastebėtų.

Toks viešojo lauko „apkarpymas“ man vis labiau primena dabar visur sodinamas naujai išvestas medžių veisles, ypatingas tuo, kad šie medžiai nesikeroja, auga „kaip reikia“ – rutulio ar kūgio formos. Jie nepalyginamai pranašesni, „efektyvesni“ – jų nebereikia net karpyti. Juokaudama juos vadinu „pudeliniais“. Panašu, kad ir mes auginame tokią „pudelinę“ Lietuvą – nesišakojančią, augančią „kaip reikia“. Ir kuo toliau, tuo mažiau žmonių pajunta, jog jų jau net karpyti nebereikia – jie jau patys apsiriboja, susisiaurina…

Taip, pakanka tik kartoti: karas, karas, karas, „priešas prie vartų“ – ir viskas. Ir tauta… konsoliduota.

Kad šiuo metu einama toliau – dabar jau sakoma „priešas tarp mūsų“, intensyviai žvalgomasi priešų jau čia, viduje, ieškoma penktosios ar net šeštosios kolonos… Ir kuriamos visokios baidyklės – neapykantos taikiniai. Tai irgi labai patogu – kaltųjų paieška leidžia nukreipti, nukanalizuoti nepasitenkinimą realiai prastėjančia padėtimi štai į tokias propagandos priemonėmis sukurtas baidykles.

Toks baubų kūrimas pirmiausia nukreipiamas prieš savus piliečius, ir jis man primena XX a. penktojo dešimtmečio Jungtines Valstijas, kai senatoriaus Mc’Carty vykdyta raganų medžioklė – priešų „tarp mūsų“ paieškos – buvo įgavusi didelį mastą, bet po jos šalis atsitokėjo, kai paaiškėjo, kad tie, kurie ėmėsi šitos raganų medžioklės, – patys buvo „nešvarūs“.

Dabar kyla klausimas, kas bus, kai nueis ši banga, o ji neišvengiamai nueis, kaip tada bus žiūrima į tuos piliečius, kurie buvo vadinami priešais? Visi praeityje vykę politiniai žaidimai nepraeina be pasekmių. Galima dabar žaisti ir užsižaisti, saugoti savo pozicijas, niekinti kurias nors savo piliečių grupes, savus piliečius visaip pravardžiuoti, iš jų tyčiotis, dergti, daryti iš jų baubus, priešus. Bet atėjus laikui vis tiek viskas paaiškės, vis tiek pamatysime, kad tai buvo tik paprasčiausi „fantomai“ – puikiai politinių technologų sukonstruoti, bet neturėję jokio pagrindo. Ir tada vėl kils susiskaldymai, susipriešinimai – ir kas bus už tai atsakingas?

Taigi aš klausiu – kas už tai atsakys? Kas bus atsakingas už šį lietuvišką makartizmą?

Kitas klausimas būtų – kada atsitokėsime?

Čia jau nežinia, mes negalime burti iš kavos tirščių…

Tada formuluočiau kitaip – ko reikia, kad atsitokėtume greičiau?

Nelengvas klausimas. Ką paimtum, kur bežiūrėtum, aš manyčiau, pirmiausia reikia lyderių, reikia stiprių intelektualių asmenybių, kurios turėtų autoritetą visuomenėje ir kurios keistų vyraujantį diskursą. Kad būtų ne tiek emocijų, kiek viešo kalbėjimo, sprendimo paieškų. Bet kol kas yra gana sudėtinga situacija.

Deja, ir tie, kurie kalba, jie neišgirstami… Mes turime stiprių žmonių, kurie, atrodo, kalba teisingai, bet jie kalba tiktai mažoms auditorijoms, ir jų balsas, jų žodis, deja, dar nepasiekia tiek, kiek galėtų.

Taip, visuomenėje periodiškai kyla tam tikros bangos, tačiau egzistuoja ir priešpriešinės bangos. Tad, manau, ypač svarbu pats judėjimas, kuris subrandintų tokias tiesos ieškančias, tiesą pasakančias asmenybes, kurios surastų raktą į žmonių protus, sąžines, širdis, ir kad būtų žmonių, pasiruošusių jas išgirsti.

Tada prasidėtų ir kiti pokyčiai. Be to, Lietuva nėra izoliuota sala, ir daug kas priklauso nuo procesų pačioje Europoje: kaip vystysis, kuria linkme eis Europos Sąjunga, kokie ekonominiai procesai taps svarbūs – Lietuvos įsijungimas į eurozoną ją dar labiau susies su tais europiniais procesais. Lietuvai nepavyks likti visų tarptautinių tendencijų nuošaly.

O kaip Jums atrodo 2015-ieji metai? Ar tos Jūsų pastebėtos tendencijos turi pagrindo išlikti?

Daug kas priklausys nuo to, kaip valdantieji susidoros su ekonominiais iššūkiais, nes valiutų pasikeitimas paveiks tam tikras gyventojų ekonomines svirteles, bet jeigu valdantieji sugebės susidoroti su šiais iššūkiais, dabartinė situacija tik tęsis.

Kitas dalykas, daug kas priklausys nuo to, kokie bus procesai, kaip jie plėtosis Rusijoje ir kaip vystysis jos konfliktas su Ukraina. Daug kas priklausys ir nuo to, kiek mūsų elitas su tuo žais, kaip piliečiai į tai reaguos – juk tuoj rinkimai į savivaldą, netrukus – ir į Seimą.

Šie savivaldos rinkimai bus tuo įdomūs, kad parodys, kaip pasiseks nepriklausomiems kandidatams ar nesisteminėms partijoms. Tai gali parodyti tam tikras tendencijas, ar žmonės sugeba susikalbėti, įtikinti kitus savo sumanymu. Gal tai ir bus pirmieji ženklai, kurie leis pamatyti, ar jau bręsta, fermentuojasi kokie nors pokyčiai visuomenėje ar ne.

Taigi 2015-aisiais metais šie du momentai, ko gero, turėtų būti patys svarbiausi.

Parengti pokalbio išrašą talkino Aušra Gabalytė

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
38 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Letas Palmaitis

Nesuprantu, kodėl prezidento rinkimai buvo „demokratijos imitacija”. Ar buvo masiškai įmetami biuleteniai? Ar buvo klastojami? Ar prie įėjimo papirkinėta rinkėjus? Ar Vaigauskas klastojo skaičius? Demokratija kaip demokratija, ko visi iš jos norite?

Tomas Letui

O Vauigauskas tai visai nepatikimas .Prisiminkim kaip prieš paskutinį referendumą sąrašuose atsirado papildomas 100000 rinkėjų ir rinkimų komisija negalėjo paaiškinti iš kur jie. Po šio įvykio ta oati komisija su zenka liko dirbti toliau,Išvada: Zenka būtent manipuliuoja skaičiais ir tokiu būdu klastodamas rinkimus atidirba valdžiai.Apie kokią demokratiją čia šnekam jos jau seniai nėra liko tik apgaulė ir klasta.

kirsti per moralę komunistiniam elitui

kai visi nebijos pasakyti:
– Landsbergi esi niekšas, nes ant mūsų užkrovei polikarpovną,
– kirkilai, olekai ir kiti komunistai – esate vagys
– TM, VRM – esate pedofilų stogas,
– VSD – esate KGB filialas
– konservatoriai – esate nomenklatūros subinlaižiai ir t.t.

Prezidentei daugiau

svajoti,o politikams tartis su tauta…Vien taupymas mūsų neištemps.Išmirsim ir išsivaikščiosim.

Man patiko 2-3 komentarai

Ir, kaip sako straipsnio pavadinimas, kad valdžia vienija lietuvius grėsme ir baime, tai galiu pasakyti tiesiai – nė velnio. Mane lansberginiai – grybauskiniai paistalai „Rusai puola” niekada ne suvienis. Lietuviu suvienijimui yra visai kitos priežastys, kuriomis valdžia kabutėse neužsiima. Pirmoji priežastis – skaitykite 2 ir 3 komentarus. Apie kitas priežastis dauuug komentarų prirašyta.

Anikė

Sėkmės,Tomai,malonu skaityti tavo straipsnius ir pamąstymus,mintis. Muliažinės
valstybės vadovai baigia prieš Tautos valią sugriauti valstybingumą,paversti
mus karingais zombiais,tikinčiais kiekvienu „neklystančių” vadukų pažadais ir
raginimais.Manau ne be reikalo naikinamos Pakso ir Uspaskicho partijos-liks
dvi(socdemai ir konliberalai),nereikalingi konkurentai.

pamąstymai perskaičius

Tikrai taip yra. Esame, tarsi užmarinuoti agurkai stiklainyje. Ir tai padaryta mūsų valdžių. Jei tik koks nors pažangesnis kryptelėjimas iš visuomenės kyla – Kremliaus ranka. Tai toks akivaizdus valdžios žaislas, įkyrėjusi klišė, nuo ko jau tikrai bloga darosi. Tik labai keista, kad daugelis tuo vis dar tiki ir valdžiai yra veiksminga priemonė. Ar ilgai galima taip žaisti su Tauta? Dėl stiprių lyderių. Jiems sunku rastis, nes sunku atlaikyti purvo, šmeižto laviną, kuri pasipila iš žiniasklaidos, iš didžiųjų partijų ir jų vadų. Dar yra viena didelė bėda – mums visada trūko vienybės, bendrumo jausmo, to vienas kito supratimo ir toleravimo, kad vardan kilnaus darbo reikia atleisti šalia esančiam kolegai už jo, sakysim,kitokius būdo bruožus, charakterio ypatumus. Turėtumėm visuomet pirmoje vietoje iškelti… Skaityti daugiau »

ES turėjo išankstinę

nuostatą,kad mes laukiniai.Tai nusikaltimas.Graikai gyveno iš ES pinigų ir prarado įgūdžius tvarkytis.Tą daro ir su mumis.Graikai lenkia ES.

nuomonė

Man ši visa aprašyta šiandienos Lietuvos situacija primena ne 5-ojo dešimtmečio JAV, o sovietinę brežnevinę sistemą… Tarsi ją kurtų tikri Lenino anūkai.

gaila

bet ne vienijama,bet galimai skaldoma,priešinama.Kiek prie tos nesantaikos ir ar prisidėjo atrodo padori spauda-internetiniai puslapiai?Tegul atsako savo sąžinei.Kai skatinama vieni už kiti prieš,kitų valstybių reikaluose,kai Lietuvoje daug socialinių ir moralinių problemų, jos nesprendžiamos ir stengiamasi nematyti, nuo jų kreipiamas dėmesys.Apsimeta ir dalis intelektualų-geriečių kad to nemato.Kompozitoriaus nužudymo vietoje jei buvo už ir prieš tema,kurios pasekmės-netektis, galimai parodo kaip jau nemažai yra įkaitusių,kuriems galimai reik ne daug ir šauksis maidanų lietuvis prie lietuvį.Skurdas žmonėms psichologiškai atrodo padidėjo.Apie tai pasisakė viešai ir psichologai,kad turėję litų mažai: maži atlyginimai ,pensijos po lito netekimo atrodo tų pinigėlių dar mažiau ir varganos galimybės sumažėjo?

Letui Palmaičiui

Be abejo,tamsta, turite žinių ir esate gerbtinas ir gerbiamas žmogus,turite įžvalgumą,filosofinį mąstymą.Bet reiktų suprasti ir tai,kad kiti,kurie sako,taip pat kažką turi:gal patirtį,gal gilesnį matymo lauką,kitu kampu geba žvelgti ir matyti,todėl tai galėtų būti priimtina ir vertą įsiklausyti.Tai šioje erdvėje tampa sudėtinga.Rinkimuose daugelis faktorių turi įtakojančių veiksnių.Vien požiūris sprendžiančių į prezidentinius rinkimus ir į referendumą ar ne skirtingas?Tai taip pat vienas iš galimai įtakojančių faktorių:)Apie dremokratiją………?

girnius

palaikome autoriu ir dar rasykit

Daktarai nemyli

pacientų,mokytojai mokinių,socialiniai senelių…

va va

Nuo gresmes ir baimes gyventilietuvoj miljonas jau emigravo.

Pasirodo

Tomas-geriausias politologas ! Aciu jam.

Arūnas > Letui Palmaičiui

Štai šiuos jūsų klausimus reikėtų pateikti atitinkančioms institucijoms. Suprantu, kad pas mus tai bergždžias reikalas ir tik laiko gaišimas, bet siūlyti eiliniam žmogui į tai atsakyti, tai kaip paklausti – kiek kilometrų iki Marso?

Skaitytoja

Kokios perspektyvos? Tkrai nesinori spėti, nes nieko gero nesimato, kai žurnalistikoje dominuoja tokios garbačiauskaitės, nenuilstamai juodinančios kiekvieną padoresnį žmogų, todėl visuomenei konsoliduotis ypač sunku, kai nėra normalios žiniasklaidos, o tik odioziniams valdžiažmogiams tarnaujanti (pažiūrėkite, kaip delfi tyčiojasi iš Puteikio. Ar tai normalu?).

Tomas Viluckas

Ačiū portalo skaitytojams už kokybiškus atsiliepimus. Matosi, kad skaito ir komentuoja mąstantys žmonės.

Letas Palmaitis Arūnui

Eilinis žmogus, jei domisi ir ne asilas, turi analizuoti informaciją iš įvairių šaltinių – mūsų laikais nieko nenuslėpsi. Apie Bostoną informacijos buvo visai pakankamai. Taigi čia man užtenka visos raidos Vakarų Europoje ir konkrečiai Prancūzijoje, Denijevo arešto, Bostono precedento ir net tų „kalašnikovų”, kad suprasčiau, kokie ten „musulmonai”. Neabejoju, kad greit išplauks ir rimtesnių dalykų.

Letas Palmaitis

Komentaras-atsakymas Arūnui – „iš kitos operos”. Parašysiu ten. O dėl Vaigausko kalbam konkrečiai: patikimas ar ne, bet šįkart niekas rodos, net nepriekaištavo. Dirba senis savo darbą, daro ko reikia oligarchams, ir demokratija važiuoja. Viskas tvarkoje, kitokios demokratijos nėra ir nebus.

Jota

Aš sakiau, kad šiame portale darbuojasi kai kurie asmenys, kurstydami neapykantą, panieką, dirbtinę priešpriešą tarp mūsų ir rusų tautų, didindami baimę bei grėsmę („priešas už vartų”, kaip rašo Tomas) bei liurlindami į prezidentės triūbą („Bravo”). Ir dar, girdi, nekalčiausiu veidu klausia: „Demokratija kaip demokratija, ko jūs norit?”

tiesiog vemt verčia

nuo fariziejiškai veidmainingų Tomo Vilucko rašinių ir jam pataikaujančios penktos kolonos…

Jota

Taip rašo beveik visa neparsidavusi Lietuvos žiniasklaida, ne vien Tomas. Tiesa, kaip sakoma, akis bado. O jegu jums nuo to vemt verčia, tai darykit išvadas.

Arūnas > Letui Palmaičiui.

Mano supratimu,jūsų 15:56 komentaras, aiškiai prieštarauja pačio rašytam komentarui 2015-01-08 5:35. „O dėl Vaigausko kalbam konkrečiai: patikimas ar ne, bet šįkart niekas rodos, net nepriekaištavo. Dirba senis savo darbą, daro ko reikia oligarchams, ir demokratija važiuoja”. Na, nežinau , ar pas mus galima valdžiai prieštarauti ir tuo labiau suvienijus tautą išvesti į gatves, kai kitame komentare tas pats Letas Palmaitis tautai įrodinėją, kad mūsuose viskas kaip ir tvarkoj.
Ar tai ne pervargimo pasekmė? Gal tai ženklas, kad poilsis žmogui reikalingas, nes nuovargis, o gal ir pilnatis vis tik savo daro?

Vakar

užėjo pas mane Zosė,klausia ar nematei demokratijos,gal pas tave užsukus buvo,ar pasislėpus,pajuokavo.Sakau Zosei,kad taip pat jau ją seniai mačiau,nesutinku ir kaimynai, pažįstami nesutinka.Tai Zosė ir sako,kad girdėjau kalbant ,kad ji yra bet visus pažįstamus apklausus,gimines-nematė.Toliau įsijautus pasakoja,kad net į Vilnių buvo nulėkus pas pažįstamus,visus parkus apvaikščiojo-nesutiko.O čia pasirodo pas gerbiamą Letą ji galimai užsuka.Geras pasirinkimas,pašnekovas įdomus,gal suvargus,gal atsigano.Tik mes taip pat jos pasiilgom ir pasigendam,gal kaip jėgas atgaus,maloniai prašom,suteikti ir kitiems garbę pabendrauti:).

to tiesiog...

Kas „išgimdė” tą”penktą koloną”tas kaip apie savo vaiką nuolat kalba,galvoja,kitiems rodo koks jis gražus.Tai „išgimdžiusio” kūrinys ,tai jo produktas.Ir prie ko čia mes, Lietuvos sūnūs ir dukros,mūsų mintyse ir kalboje ir darbuose-geruose-Lietuva.Nesigviešiam į visokias „kolonas”.

nuo kada

Jei Tomas Viluckas – polyytinis apžvalgininkas, tai Letas Palmaitis Romos popiežius:)

puikus P.Gylio straipsnis

„Betgi apie europinę federaciją šiandien nedrįsta kalbėti net svarbiausių Europos šalių lyderiai. Nedrąsūs šiuo požiūriu ir Briuselio politikai bei administratoriai. Kai kas pastaruosius švelniai vadina eurokratais. Tiesa, yra drąsuolių ir entuziastų, – esama jų ir Lietuvoje, – kurie mano, jog federacija šiandien yra realus projektas. Deja, jų – P.Auštrevičiaus, G.Kirkilo ir kitų – mastymo yda yra ta, kad jie mano, jog tokią federaciją – Jungtines Europos Valstijas galima sukurti subūrus entuziastingąją nacionalinių elitų dalį ir federalizaciją vykdant „iš viršaus“. Jie tiki, kad nacionalinių darinių skepticizmas, to projekto naudos nematymas nėra rimta kliūtis. Tai yra biurokratinis, technokratinis ir, tuo pačiu, nedemokratinis požiūris į europinę integraciją. Jeigu Europos tautos nematys tos naudos, kurią turėtų atnešti tolesnio nacionalinio suvereniteto aukojimas, jo atidavimas į… Skaityti daugiau »

Justas

nelėkštas interviu, dėkui.

internauts

Didijį kovotoją prieš komunizmą JAV senatorių McCartį šaltakraujiškai nužudė Rusijos NKVD/KGB kaip ir Kenedį, o paskutinį kovotoją McDonaldą netgi su visu lėktuvu KGB vadas Andropovas sugebėjo nuskraidint iš Korėjos į Rusijos oro zoną ir šaltakraujiškai, kaip Donbase, numušt lėktuvą su visais keleiviais. Vienas komunistėlis – E.Murou per savo TV laidą „labanakt ir sėkmės” tyčiojosi iš McDonaldo, sakydamas, kad visi žydai „disidentai”, atvykę iš Rusijos, turi jaustis nejaukiai, nes McDonaldas juos laiko komunistais. Tai vyko apie 1950 metus, o kai komunistų kritika buvo galutinai sunaikinta pasipylė naujas „disidentų” desantas iš Rusijos. Štai kodėl Krėvės pasakojimas apie jo naktinį susitikimą su Molotovu dingo su visu aidai. us archyvu iš interneto. Serveriai.lt juos pašalino. O URM Krėvė pasakojo, kad Molotovas jam sakęs, kad… Skaityti daugiau »

internauts

ir taip trys procentai Rusijos „disidentų” kaip mat okupavo 60 procentų JAV valdžios krėslų, think -tankus, harvardus ir jeilius… Štai kodėl ir Europojejie siekia FEDERALIZMO, nes”emigrantų” šalyje jiems nepaprastai lengva prasiskinti kelią į valdžios struktūras.

>. to puikus Gylio...

Alkas nedemokratinis laikraštis kaip ir bernardinai. Tad tegul savo straipsnius pats redaktorius ir skaito. Abu jie reikalauja asmeninių duomenų, adresų atskleidimo, o po to esame atakuojami visokių hakerių. Pavyzdžiui mano duomenis kažkas pardavė referendūmininkams ir man ateidavo jų agitaciniai pranešimai. Būtų nieko, bet kartu ateidavo ir iš Ispanijos kvietimas į Katalonijos rinkimus ir net iš Lotynų Amerikos… kažkaip ten bolševikėliams kažkas susipainiojo besiuntinėjant to ALL.

ko bijo Tomas?

prarast savo invalido vežimėlį?

balvonui "ko bijo Tomas?"...

tamstai bijoti proto netekimo jau nebereikia… Praradote. O gal net neturejote. Su Naujais metais.
Pabresiu – komentaras ne Tomo.

naujas str.
As supratau

Taip,
vienintelis tikras vyras lietuvoj butybe be lities

38
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top