Šiandien, birželio 7-ąją, Europos Komisija paviešino savo vizijas apie Europos Sąjungos valstybių narių saugumo ir gynybos … ateitį siūlydama valstybėms narėms svarstyti ir rinktis iš trijų galimų scenarijų.
Net jei šie sumanymai radosi kur kas anksčiau nei po paskutinio ES viršūnių susitikimo, įsiminusio kovingomis kalbomis apie rankų laužymą ar nusivylimą taip ir nepavykus visiems patempti už vieno liežuvio, pats toks klausimo kėlimas kitų naujienų kontekste virsta dar viena ES esteblišmento viešųjų ryšių akcija – situacija pasaulyje klostosi tokia, kad pasijusti saugesniems nepadės nei vieši patikinimai, kai laužomos net sutartys, nei galimų ateities scenarijų skaitymai ir aptarimai.
Supažindindami su Europos Komisijos paskelbtu pranešimu žiniasklaidai, kuriame bendrais bruožais pristatomi EK pasiūlyti trys galimi Europos gynybos ateities scenarijai, kviečiame į diskusiją: o kas iš tiesų mus daro / padarė tokius silpnus ir pažeidžiamus?
Pirmasis scenarijus: bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje
ES valstybės narės ir toliau pačios spręstų ir, nagrinėdamos kiekvieną pavienį atvejį, savo noru apsispręstų, ar esama poreikio bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje, o ES ir toliau ieškotų būdų, kaip papildyti šias nacionalines pastangas. Bendradarbiavimas gynybos srityje būtų sustiprintas, tačiau ES dalyvavimas svarbiausiose operacijose liktų ribotas. Naujasis Europos gynybos fondas padėtų atsirasti naujiems bendriems pajėgumams veikti kartu, tačiau priimti sprendimus, kaip plėtoti ir materialiai aprūpinti savo gynybos pajėgumus, ir toliau būtų ES valstybių narių atsakomybė. ES / NATO bendradarbiavimas išsaugotų dabartines bendro veikimo formas ir struktūrą.
Antrasis scenarijus: pasidalytas saugumas ir gynyba
Pagal ambicingesnį scenarijų ES valstybės narės sutelktų tam tikrus finansinius ir veiklos išteklius, kad solidarumas gynybos srityje būtų didesnis. ES taip pat prisiimtų didesnę atsakomybę už saugumą pačioje Europoje ir už jos ribų. Būtų imtasi didesnės atsakomybės tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, sienų apsauga ir kova su terorizmu ir sustiprintas gynybos bei saugumo aspektas ES vidaus politikoje, pavyzdžiui, sprendžiant energetikos, sveikatos, muitinių arba kosmoso erdvės saugumo klausimus. Šios pastangos turėtų būti grindžiamas politine valia veikti, taip pat ir priimti sprendimus greitai besikeičiančiomis aplinkybėmis. ES ir NATO taip pat padidintų tarpusavio bendradarbiavimą ir koordinuotų savo veiklą sprendžiant visą spektrą problemų.
Trečiasis scenarijus: bendras saugumas ir gynyba
Ambicingiausias scenarijus numato per tam tikrą laiką suformuoti bendrą Sąjungos gynybos politiką, kad būtų sukurta bendra gynyba pagal ES Sutarties 42 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata leidžia bendrą matymą turinčių valstybių narių grupei imtis atsakomybės perkelti Europos gynybą į kitą lygį. Pagal šį scenarijų, ES valstybės narės prisiimtų didesnius įsipareigojimus už viena kitos saugumą paversdamos Europos apsaugą bendra ES ir NATO atsakomybe. ES gebėtų vykdyti aukščiausio lygmens saugumo ir gynybos operacijas, paremtas kur kas didesne valstybių narių gynybos pajėgų integracija. Remti bendras gynybos programas ES turėtų kartu su Europos gynybos fondu ir specialiai įsteigta Europos gynybos tyrimų agentūra. Tai paskatintų sukurti ir tikrą Europos gynybos rinką, galinčią apsaugoti pagrindines strategines veiklas nuo užvaldymo iš išorės.
Išvardyti scenarijai nėra tarpusavyje nesuderinami, tačiau jie iliustruoja tris skirtingus pasiryžimo solidarizuotis saugumo ir gynybos srityje lygmenis.
Didinti Europos saugumą būtina. Padedamos ES institucijų ES valstybės narės pačios spręs, kokį solidarizavimosi lygmenį pasirinkti. Žvelgdamos į ateitį, jos jau dabar turi nuspręsti, kuriuo keliu nori pasukti ir kokiu greičiu nori eiti, kad Europos piliečiai būtų apsaugoti.
Daugiau apie Europos Komisijos įsivaizdavimus ir svarstymus, kaip užtikrinti Europos saugumą ir gynybą ateityje, skaitykite ČIA, kodėl verta įkurti Europos gynybos fondą ir kaip tai siūloma padaryti, – ČIA.
Iš anglų kalbos vertė Ramutė Bingelienė