Trečiadienio popietę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimų debatai. Debatus, kuriuos vedė žurnalistas Edmundas Jakilaitis (kaip jis pats sakė, „neatlygintinai“), tiesiogiai transliavo DELFI TV (transliacijos įrašą galima peržiūrėti DELFI.lt puslapyje ČIA).
Kaip skelbiama tsajunga.lt puslapyje, dabartinio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą (programa) iškėlė 38 partijos skyriai, Pauliaus Saudargo (programa) – 18, Žygimanto Pavilionio (programa) – 12 skyrių, Mykolo Majausko (programa) – 10.
Seimo TS-LKD partijos narė Agnė Bilotaitė nusprendė nebedalyvauti partijos pirmininko rinkimuose ir partijos kolegas kviečia palaikyti dabartinio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą.
Pirmasis rinkimų turas, kuriame partijos pirmininką galės rinkti kiekvienas partijos narys, vyks vasario 11–12 dienomis visoje Lietuvoje.
Pirmaisiais dviem klausimais vedėjas pakvietė aptarti „esmines partijos padarytas klaidas“, nulėmusias TS-LKD pralaimėjimą Seimo rinkimuose, ir partijos laikyseną formuojant valdančiąją koaliciją.
M. Majauskas pavadino klaida partijos negebėjimą „išgirsti žmogų, matyti tikrąsias visuomenės problemas, užjausti, įsijausti“. P. Saudargas pralaimėjimo priežastimi pavadino tai, kad partija nesugebėjo tapti antrojo pasirinkimo partija – antrajame ture „rinkėjai rinkosi bet ką, tik ne mus“ – ir kvietė partiją diskutuoti, kodėl taip yra („labiau poliarizuojantys yra tik Tomaševskio partija“).
Aptardamas rinkimų rezultatus TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis visų pirma pasidžiaugė kaip niekad gerais pirmojo turo rezultatais ir pasamprotavo, ką reikia padaryti, kad antrasis turas nesibaigtų tokiu pralaimėjimu, kaip nutiko 2016-aisiais. Ž. Pavilionis į klausimą apie partijos klaidas neatsakinėjo – iškart pateikė receptą, kaip „laimėti visą Lietuvą“. O tam reikia tik tiek: „atsisakyti pykčio ir išmokti gerbti žmones, išmokti statyti tiltus, o ne juos deginti – tiek partijos viduje, tiek išorėje“, žodžiu, „partijos politikos tikslu turi tapti žmogus“.
Kiek vėliau G. Landsbergis nurodė ir savo klaidą – ja jis pavadino savo pasitikėjimą „valstiečiais“ ir jų lyderiu (apie savo aroganciją, karštakošiškumą ir vienašališkus sprendimus, žinoma, kukliai nutylėjo – apie tai kalbėjo kiti). Tačiau prisipažino, kad „Ramūno Karbauskio keliamą beprotystę“ dabar jau mato ir kad jam asmeniškai sunku spausti ranką žmogui, kuriuo itin sunku pasitikėti: „Manau, kad porinkiminiame laikotarpyje mes pamatėme žmones, kurie nežinia, dėl ko ateina į valdžią, nežinia, kokie jų tikslai, nežinia, ko jie nori“, – dalijosi savo kardinaliai pasikeitusiais vertinimais jaunasis politikas, matyt, manydamas, jog tokie „praregėjimai“ daro patikimo politiko įspūdį.
Į M. Majausko repliką, jog jam darosi neramu girdint tokius pirmininko žodžius apie kolegas Seime („Mums ketverius metus reikės dirbti [su jais]. Ir todėl tokie vieši pasisakymai, kurie poliarizuoja, kurie mus velia vėl ir vėl į naujus konfliktus, mano supratimu, nepadeda tokiam bendram darbui, nes mes, nors ir dirbdami opozicijoje, turime imtis aiškių priemonių, kad būtų padaryti darbai. […] Nebūtinai eiti į koaliciją, tačiau turime daryti darbus, perlipti partines ribas ir kalbėtis dėl konkrečių darbų įgyvendinimo“), G. Landsbergis, retoriškai pasidomėjęs, ar jo kolegos išties supranta, „su kuo jie yra dvasinėje koalicijoje“, kiek vėliau pažadėjo: partija rems konkrečius „protingus“ darbus, ateinančius iš vyriausybės, pavyzdžiui, urėdijų reformą ar universitetų jungimąsi, bet ne R. Karbauskį („Protingus darbus galėsime remti. […] Nebus remiamas žmogus, Ramūnas Karbauskis, kuris save mato Seimo caru.“)
Tęsdamas savo mintį, jog partijai svarbu rinktis bendradarbiavimo kelią įgyvendinant Lietuvai reikalingas reformas, pavyzdžiui, priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, M. Majauskas pabrėžė, jog ir šių pirmininko rinkimų nebūtų buvę, jeigu TS-LKD būtų prisiėmusi politinę atsakomybę ir būtų ėjusi į koaliciją su daugumą laimėjusia politine jėga („Jeigu būtume ėję į koaliciją su „valstiečiais“, mes būtume juos sutramdę, būtume privertę elgtis kitaip. […] Už tas klaidas kenčia ne mūsų bendruomenė, bet kenčia visa Lietuva“).
M. Majausko išsakytai pozicijai – „pakilti nuo atsarginių suolelio“ – pritarė ir P. Saugardas. Jo manymu, apie „valstiečius“ reikėję prabilti dar prieš rinkimus, o sprendimas dėl koalicijos – nesvarbu, koks – turėjo būti priimtas partijos, po diskusijų, o ne vienašališkai. P. Saudargas pabrėžė ir tai, kad būtent „valstiečiai“ atskleidė TS-LKD silpnąsias vietas ir sugebėjo perimti tą konservatorių rinkėją, kuriam svarbu krikščioniškosios ir patriotinės vertybės.
Ž. Pavilionis, pasisakęs už tai, kad TS-LKD eitų į derybas dėl koalicijos, paneigė buvus susitikimus su R. Karbauskiu ir postų siūlymus („Tai melas, ir tiek“), o G. Landsbergio kaltinimą užsiėmus „prekyba postais“ jis nuleido juokais („Aš myliu Gabrielių“). Ir pridūrė, jog jis iki šiol laikosi pozicijos, kad „koaliciją reikia sudaryti ne su Karbauskiu, o su žmonėmis, kurie balsavo už Karbauskį, nes tai mūsų žmonės, mūsų rinkėjai“, antraip partija, nors ji ir vadinasi Tėvynės sąjunga, ir toliau laimės tik Vilniuje.
Atsakinėdami į trečiąjį klausimą – apie vertybinę partijos tapatybę ir būtinybę ją išgryninti – kandidatai kiek įsikarščiavo ir pasakė daugiau nei, matyt, norėjo. Ką tiksliai pasakė kiekvienas jų, verta paklausyti patiems (nuo 27:30 min.).
Dar vienas klausimas, nuskambėjęs jau iš auditorijos: ką kiekvienas kandidatas mano apie būsimą TS-LKD partijos kandidatą 2019 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose?
Dabartinio partijos pirmininko G. Landsbergio manymu, partijos pirmininko rinkimai yra tam tikra „preliudija į būsimus prezidento rinkimus“. Jo teigimu, būsimasis partijos pirmininkas gali tapti ir kandidatu, tačiau kas yra jo kandidatas, jis neįvardijo. Savo kandidatą – Ingridą Šimonytę – įvardijo tik Mykolas Majauskas. P. Saudargas, būsimus prezidento rinkimus pavadinęs „istoriniu iššūkiu“, pabrėžė, kad partija pagaliau turėtų „drąsiai iškelti savo kandidatą ir, ko gero, laimėti […] prezidento rinkimus“. Ž. Pavilionis apie prezidento rinkimus kalbėjo aptakiai, bet nepraleido progos užsiminti apie girdėtus draugiškus perspėjimus, jog kandidatuodamas į partijos pirmininkus užkerta sau visus kelius į aukščiausius postus 2019 metais.