Ar teiginiai apie „ksenofobiją” naudojami siekiant užgniaužti nesutarimus dėl Vokietijos imigracijos krizės?
Vokietija vis dažniau iškeldina senyvo amžiaus gyventojus, kad atlaisvintų gyvenamosios vietos pabėgėliams, nes šalis susiduria su itin didele būsto krize, kurią iš esmės sukėlė masinė imigracija. Tačiau protestuojančius prieš šią tendenciją valdžios pareigūnai vadina kraštutiniais dešiniaisiais ir ksenofobais. Tuo pačiu metu jie skundžiasi, kad nebegali „tyliai” dalyvauti tokiuose iškeldinimuose, nes dėl praktikos, kuri ilgą laiką praeityje buvo taikoma be tokios didelės kontrolės, auga visuomenės pasipiktinimas.
Kaip Remix News jau rašė anksčiau, miesto savivaldybės gyvenamųjų namų asociacija iškeldino dešimtis ilgamečių Vokietijos Lioracho (Lörrach) miesto gyventojų, tarp kurių buvo daug vyresnio amžiaus žmonių, kad galėtų apgyvendinti migrantus. Berlyne krikščioniška organizacija privertė išsikelti daugiau kaip 100 senyvo amžiaus gyventojų, kad užleistų vietą migrantams. Vokietijoje vieša paslaptis, kad net pelno nesiekiančios organizacijos dabar mieliau apgyvendina migrantus, o ne vyresnio amžiaus žmones, nes taip gali uždirbti daugiau pinigų, o tai pinigų stokojančioms pelno nesiekiančioms organizacijoms gali būti motyvuojantis veiksnys.
Lioracho atveju politikus ir miesto pareigūnus nemaloniai nustebino po iškeldinimo pasirodę pranešimai nacionalinėje spaudoje, o Lioracho gyvenamųjų namų asociacija teigė sulaukusi daugiau nei 1 500 piktų skambučių ir 250 elektroninių laiškų, kuriuose buvo kritikuojami šie veiksmai. Prie Žaliųjų partijos biuro žmonės protestavo su plakatu, ant kurio buvo užrašyta: „Mes turime vietos, bet ne vokiečiams”. Ši frazė buvo nuoroda į populiarų šūkį „Mes turime vietos,” kurį imigrantus palaikantys kairieji skleidė Vokietijos miestuose ir miesteliuose, norėdami pranešti, kad nori daugiau pabėgėlių.
Oficialioje ataskaitoje nebuvo pateikta konkrečių duomenų apie padėtį, kurioje atsidūrė pagyvenę žmonės, po kelių dešimtmečių priversti palikti savo namus. Pavyzdžiui, vienas vyresnio amžiaus žmogus tai pavadino „išankstiniu pranešimu apie mirtį”.
Miesto taryba protestuotojams klijavo „ksenofobų“ etiketes
Miesto savivaldybės taryba paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad šį protestą prie Žaliųjų biuro surengė dešiniojo sparno ekstremistai, o vyriausybė ragina 48 000 gyventojų turinčiame mieste „kovoti su dešiniaisiais”.
„Mes pasisakome prieš neapkentimą, netoleranciją ir neapykantos kalbą” – rašoma pareiškime. Jame nepasitenkinimo reakcija, kurios susilaukė savivaldybių asociacijos darbuotojai, taip pat apibūdinama kaip „ksenofobiška”.
„Mes pasisakome už liberalų Lioracho miestą ir atvirą visuomenę. Mes netoleruojame, kai gyventojų grupės rungiasi dėl išlikimo viena prieš kitą.”
Pareiškimą pasirašė visa savivaldybės taryba, išskyrus du narius: vieną iš partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) ir kitą iš Laisvųjų rinkėjų (Freie Wahlern).
Ta pati strategija, kai prieš imigracijos politiką protestuojantys asmenys vadinami „kraštutiniais dešiniaisiais”, taikoma visoje eilėje Vakarų šalių, įskaitant Airiją.
Badeno-Viurtembergo savivaldybės tarybos pirmininkas Stefenas Jėgeris (Steffen Jäger), priklausantis Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), sakė esąs susirūpinęs, kad „tylaus“ pabėgėlių priėmimo į miestus ir miestelius (taip pat ir tada, kai tenka iškeldinti vietinius gyventojus) era „pasibaigė“.
„Per keletą mėnesių jau turėjome suprasti, kad įprastose priėmimo vietose, o šiuo metu ir bendroje būsto rinkoje turimų pajėgumų ribos yra išnaudotos”, – kalbėjo jis naujienų portalui FAZ. Jėgeris įspėjo, kad emocinė reakcija į tokius iškeldinimus gali išaugti ir kitose šalies vietovėse, sakydamas, kad padėtis yra „įtempta”.
Būsto krizė visoje Vokietijoje
Tačiau ši problema nėra susijusi tik su Liorachu – federalinė vyriausybė baiminasi, kad dėl šio klausimo kilę protestai gali išplisti. Apklausos rodo, kad dauguma vokiečių mano, jog į Vokietiją atvyksta per daug migrantų; tuo tarpu federalinė vyriausybė siekia legalizuoti milijonus migrantų, o artimiausiais metais dar milijonus jų pritraukti.
Federalinė vidaus reikalų ministrė Nensė Fėzer (Nancy Faeser), priklausanti Socialdemokratų partijai (SPD), teigianti, kad didžiausią grėsmę Vokietijai kelia dešinieji ekstremistai, ragina labiau pritarti tokiai iškeldinimo praktikai, kad būtų atlaisvinta gyvenamos vietos migrantams, sakydama, kad „karo pabėgėliais neturėtų būti pasinaudojama kaip ilgalaikių sunkumų būsto rinkoje priežastimi. Tai neteisinga ir neatsakinga, nes tai užnuodija diskusiją ir veda prie agitacijos prieš pabėgėlius arba prieš politinių sprendimų priėmėjus, o blogiausiu atveju – prie smurto”.
Pranešimų apie smurtą Lioracho ir Berlyno iškeldinimo atvejais negauta. Tiesa ir tai, kad didžioji dalis „ilgalaikių sunkumų” būsto rinkoje yra susiję su Vokietijos bėdomis dėl masinės imigracijos. Vokietijos gyventojų skaičius 2022 m. pasiekė rekordinį skaičių – 84 mln. gyventojų, ir tas augimas yra vien tik dėl imigracijos. Be to, daugelis šių naujai atvykusiųjų nori gyventi tuose pačiuose populiariuose miestuose kaip ir daugelis vokiečių.
Šaltinis: Remix News