andriussvarplys.wordpress.com
Vytautas Rubavičius savo straipsnyje portale Tiesos.lt „Ūkio bankas: kas už spalvingos dūmų uždangos?“ išsako mintį, kad Ūkio banko bankrotas galbūt yra surežisuotas Prezidentūros, Lietuvos banko ir privačios advokatų kontoros, kad jie visi yra tarpusavyje susiję.
Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas yra Prezidentės statytinis. Bankroto procedūrą strateguoja ir vykdo advokatų kontora „Reidla Lejins & Norcous“. Laikinasis Ūkio banko administratorius A. Audickas viešai pripažino, kad jau nuo vasaros dirbo pas I. Norkų ir rengė planą dėl Ūkio banko, o dabar tai viešai pateikiama kaip privalumas – ši siaura draugų kompanija (I. Norkus su V. Vasiliausku dar yra netgi draugai nuo studijų laikų) esą jau įsigilinusi į reikalą, todėl tai valstybės lėšų taupymas. Kaip sako V. Vasiliauskas, „mano manymu, tiek kaštų, tiek laiko prasme samdytis teisininkus, kurie jau yra įsigilinę į reikalą yra efektyvu“ (žr. http://tiny.lt/kp79t4).
Pačios didžiausios aferos yra prasukamos taip, kad pati visuomenė joms racionaliai ir morališkai pritaria, žinoma, pati nė nenutuokdama, kad su ja šitaip žaidžiama.
Motyvas eliminuoti Ūkio banką. V.Romanovui buvo leista užsiiminėti ofšoriniais pavedimais (greičiausiai ne be „otkato“) ir gal net būtų leidę toliau. Pokalbiai, kaip paaiškėjo, jau trunka metus laiko oficialiai. Galbūt V. Romanovas nesugebėjo užtikrinti tokios situacijos tęstinumo – banką per daug išbalansavo jo kiti projektai sporte („Žalgiris“ ir „Hearts“), molžemyje (Serbijoje) ir pan. Arba, V. Rubavičiaus versija, V. Romanovo laikas tiesiog pasibaigė – išmelžta pakankamai pinigų visiems ir laikas kontorėlę uždaryti. Lietuvos žmonių sąskaita.
Tai sudedam visas aplinkybes į vientisą įvykių grandinę:
1) Prezidentūros vaidmuo. Šiokia tokia patirtis jau yra uždarant „Snoro“ banką. Prezidentūra ir ten, ir čia suvaidina iniciatoriaus vaidmenį, ir pateikia tai visuomenei, kaip finansinio sektoriaus apvalymą. Imunitetas nuo įtarimų yra, reitingai kyla: Prezidentūra gina valstybės interesus. (Neapsigaukime, „Snorą“ neabejotinai reikėjo eliminuoti dėl tiesioginių sąsajų su Rusijos mafija; greičiausiai toks pats poreikis ir su Ūkio banku, tačiau dabar kalbame apie tai, kad yra žaidžiamas slapto plano žaidimas). Be aukščiausios politinės paramos net tokioje valstybėje kaip Lietuva tokios stambios partijos sužaisti negalima.
2) Skandinaviško kapitalo bankai. Jie gali būti tylūs viso šio proceso dalyviai: nuo sumanytojų, užsakytojų, strateguotojų iki neabejotinos naudos gavėjų. Pridėjus ir jau kuris laikas vykdomą spaudimą kredito unijoms, gauname vaizdą, kad sumažėjus žaidėjų skaičiui bankinėje rinkoje automatiškai atsiriekiamas dar didesnis gabalas. Dar atkreipkite dėmesį, kaip Lietuvos visuomenėje tyliai be pėdsakų praėjo žinia apie skandinaviškų bankų monopolinę veiklą (grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose): SEB skirta beveik 25 mln. Lt baudos, „Swedbank“ – 14,2mln., DNB – 8, 6 mln. (žr. http://tiny.lt/vpv8c3). Kaip tai dera su civilizuoto banko veikla?
3) Jau minėtas V. Vasiliausko (LB), Prezidentūros, I. Norkaus advokatų kontoros, A. Audicko net neslepiamas tarpusavio susietumas. Net viešai įvardijamas darbas nuo praėjusios vasaros ties Ūkio banku – „gilinimasis į Ūkio banko situaciją“.
4) Arogantiškas LB vadovų ir A. Audicko tonas ir niekinamas požiūris į visuomenę. V. Vasiliauskas net Seime aiškina, kad etika ir moralė ne iš šio pasaulio. A. Audickas įžūliai TV ekranuose nė nemirktelėjęs postringauja, kad Lietuvoje visi visus pažįsta, ir todėl nėra čia jokio interesų konflikto, nors samdo ankstesnius savo darbdavius. Net anksčiau pilietiškai orientuotas Raimundas Kuodis, deja, bet įsipaišo į sklandų šios siauros kompanijos ratą. Komentaruose sau leidžiama pasakyti: kokie kvaili žmonės, galėję dėti savo pinigus į tokius bankus.
5) Finansų ministras viešumoje „argumentuoja“, kad Lietuvai patogiau skolintis vidaus rinkoje, o tai reiškia – iš Lietuvoje veikiančių bankų. Užsienio ekspertai tokį Lietuvos finansų ministro pareiškimą pavadina keistu ir neadekvačiu, išvertus į žmonių kalbą tai reikštų – „jis meluoja, situacija ne tokia“. Bet prašome šį pareiškimą sulyginti su antruoju mūsų analizės punktu – iki 800 mln. bus skolinamasi iš Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų!
Ar ne puikus uždaras ratas patenkinti savo finansinius interesus mūsų visų pinigais? Neva skaidrumo finansiniame sektoriuje siekianti Prezidentūra gauna reitingus (o gal ir nematomą paramą), senas draugų V. Vasiliausko, A. Audicko, I. Norkaus būrelis kartu gauna šimtatūkstantines administravimo algas, skandinaviški bankai išduos 800 mln. paskolų LR valstybei ir uždirbs iš palūkanų, plius atsirieks dar didesnį bankų rinkos kąsnį. Ar ne logiška ir nuoseklu? Ar neatitinka visų aferos dalyvių interesų? Ko dar reikia?
Reikia viešos pasakos, kad žmonės pritartų. Prašom:
„Lietuvos bankas valo Lietuvos finansų sistemą nuo finansinių machinatorių ir sukčių“, – pareiškė D. Grybauskaitė (žr. http://tiny.lt/53sna77).
„Paisome etikos ir vengiame interesų konfliktų; būtent dėl to mūsų kontorą ir samdo. … Niekur nėra pasaulyje, kad skelbiant moratoriumą bankui būtų vykdomi teisininkų, administratorių ar auditorių atrankos konkursai. Laikinasis banko administratorius … turi būti pasirengęs atlikti teisinius veiksmus (stabdyti mokėjimus, uždaryti veiklos skyrius, susigrąžinti lėšas ir pan.) iškart. Administratorius pats renkasi savo komandą“, – teigia I. Norkus (žr. http://tiny.lt/s5yk959)
Kas paradoksalu, iš dalies tai atitinka ir Lietuvos interesą – tam tikra prasme tai galima pavadinti Lietuvos finansinio sektoriaus išvalymu. Tačiau ar mus tenkina tokia sąskaita, kurią mums išrašo šios valstybinės aferos strategai ir vykdytojai?
4 milijardai „Snoro atveju“ ir „tik“ (A. Audicko žodžiais) 800 milijonų Ūkio banko atveju.
Kodėl visoje šitoje informacinėje pasakoje niekas nekelia Lietuvos banko atsakomybės klausimo?
Kodėl leista šitaip toli nueiti bankams, kad po jų bankroto ant Lietuvos žmonių gula 4 milijardai „Snoro atveju“, ir 800 milijonų Ūkio banko atvejais? Tai tie patys pasakos kūrėjai pražiopsojo tokias sumas, todėl dabar turėtų atsakyti, galbūt netgi regresiniais ieškiniais. Ko vertas Lietuvos banko darbas, jeigu pražiopso milijardines ar net šimtamilijonines sumas, kurias paskui visi mes turime mokėti? Tai kaip tada su tuo „finansinio sektoriaus išvalymu“?
Post scriptum. Galime lažintis kur dirbs Vitas Vasiliauskas baigęs karjerą Lietuvos banke: a) Prezidentūroje (su sąlyga, kad ten dar bus D. Grybauskaitė); b) advokatų kontoroje „Reidla Lejins & Norcous“; c) kitoje advokatų kontoroje. Mano variantas būtų b.
Post post scriptum. „Lietuvos rytas“ dabar itin loja ir kelia viešumon šitos aferos atskirus elementus. Bet nereikia apsigauti. Jie turi keršto motyvą už „Snorą“ – jų didžiausią akcininką, todėl kaip įmanydami stengiasi demaskuoti Prezidentę ir Co. Iš kitos pusės, jie turėjo didelį priešą – Ūkio banką, todėl ten rasite ir jo griūtį palaikomos informacijos. Tik todėl dabartiniu momentu jų keliami klausimai sutampa su pilietiniu Lietuvos interesu. Bet tuoj šitas laikinas sutapimas šiuo klausimu baigsis, nes iš esmės tai skirtingos prigimties reiškiniai: ši medija ir Lietuvos visuomenės interesai. Nors smulkesniais atvejais ateityje jie vėl gali sutapti. Tačiau nereikia apsigauti…