Vitalija Dunčienė | „Lietuvos rytas“
Sausio mėnesio lietuviškos žiniasklaidos puslapiai sumirgėjo pranešimais: „Vilniuje, Šiukšlių rūšiavimo gamykloje, rastas naujagimio kūnelis“, „Kėdainiuose mamos ir patėvio žiauriai sumuštas keturmetis neišgyveno“, „Vilkaviškyje – dar vienas galimas vaiko sumušimo atvejis“, „Auklėtojoms pastebėjus mėlynes, sulaikytas du mažamečius broliukus Kelmės rajone mušęs patėvis“, „Kaune – išskirtinė byla: seksualiai prievartauti mažamečiai, jų tiek, kad trūksta psichologų“, „Kvėdarnos miestelyje žiauriai nužudyta senolė“.
Panašūs straipsniai nebestebina skaitytojų. Tik matydami sumušto baltapūkio keturmečio nuotraukas, o vėliau – baltą karstelį žmonės nelieka abejingi. Kas kaltas dėl šio berniuko mirties? Kodėl jo niekas neapgynė? Ką reikia daryti, kad panašios dramos niekada nepasikartotų?
Pasirodo, beveik visi žino kaltuosius. Kalti politikai, nes neapsisprendžia priimti įstatymo, draudžiančio vaikams taikyti fizines bausmes.
Ir daugumos lūkesčius išsakė viena teisininkė, kad, esant tokiam smurtui, Lietuvai reikia norvegiškų vaiko teisių apsaugos įstatymų. Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad šeimoje smurtaujama, vaikas iš karto būtų paimamas iš tokios aplinkos.
Apsukresni netgi pasinaudojo šia tragedija ir pradėjo siekti savo tikslų kuriant naujas įstaigas ir darbo vietas. O internetinę erdvę užplūdo įvairios peticijos, prašančios valdžios daugiau draudimų tėvams, daugiau kontrolės šeimoms, daugiau bausmių įtariamiesiems.
O aš bandau suprasti, kodėl vis labiau laisvėjant šalims, vis daugėjant asmens teisių ir laisvių, šeimos laisvės ir teisės traukiasi ir mažėja. Ar tikrai taip jau morališkai degradavome, kad valdžia turi kontroliuoti ir saugoti vaikus nuo tėvų, o tėvus – nuo vaikų, kad vieni kitų nekankintume ir nenužudytume?
Pasižiūriu į Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, kuriame surašyta daug suaugusiuosius ir vaikus ginančių įstatymų. Paminėsiu keletą straipsnių, kuriais remiantis būtų galima apsaugoti vaikus.
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
129 straipsnis. Nužudymas. Tas, kas nužudė kitą žmogų, mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, kankindamas ar kitaip itin žiauriai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ar tikrai manote, kad dar vienas įmantriai surašytas įstatymas būtų apsaugojęs keturmetį berniuką nuo narkotikais apsvaigusių mamos ir jos sugyventinio smurto? Nemanau.
Tokie žmonės įstatymais nesidomi. Jeigu jie nors truputėlį bijotų įstatymų, gal nevartotų narkotikų, ir tai būtų gera pradžia.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lrytas.lt ČIA.