Kaip skelbiama lrs.lt svetainėje, trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, socialinės apsaugos ir darbo ministro Linas Kukuraitis, užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas pasidalijo informacija apie pastaruoju metu naujai išryškėjusias migracijos į Europos Sąjungą (ES) tendencijas, aptarė ir tai, kaip valstybėms narėms sekasi įgyvendinti sprendimus, skirtus suvaldyti migracijos krizę ES, kaip prie šių pastangų prisideda ir Lietuva.
Vidaus reikalų ministro E. Misiūno duomenimis, 2016 m. migracijos į Europą srautai, palyginti su 2015 m., „sukontroliuoti“. Toliau vykdomas jau metus veikiantis ES ir Turkijos susitarimas leido sumažinti neteisėtai atvykstančiųjų į Graikiją užsieniečių srautus. Tiesa, centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje šiuo metu fiksuojami net 65 proc. didesni nei 2016 m. per tą patį laikotarpį migrantų srautai – nuo 2017 m. pradžios į Italiją iš Libijos (ji ir toliau išlieka pagrindine išvykimo šalimi) jau atvyko daugiau kaip 15 000 asmenų, tarp jų daugiausia Gvinėjos, Dramblio Kaulo Kranto, Nigerijos, Bangladešo ir Gambijos piliečių.
ES viduje iš Graikijos ir Italijos perkelti 14 463 asmenys: 4 440 iš Italijos ir 10 023 iš Graikijos. Lietuva iš jai nustatytos 1 105 asmenų perkėlimo kvotos šiuo metu yra perkėlusi 262 asmenis: 229 iš Graikijos, 8 iš Italijos ir 25 iš Turkijos. Lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvai tenka penkta vieta pagal savo įsipareigojimų įgyvendinimą. Šiuos perkėlimus vykdo Migracijos departamentas kartu su Valstybės saugumo departamentu, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnais. Vieno asmens iš Graikijos ar Italijos perkėlimui įvykdyti skiriama apie 1 150 Eur, iš Turkijos – apie 4 200 Eur.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis informavo apie pabėgėlių integracijos procesą Lietuvoje, jo vykdytojus, finansavimo šaltinius. Deja, integracijos procesas nėra paprastas. Prieglobsčio gavėjams sudėtinga išmokti lietuvių kalbą, susirasti būstą ir darbą, o įsidarbinus – išlaikyti šeimą (atlyginimai maži, šeimos didelės, moterys dažniausiai nedirba). Ministro teigimu, šiuo metu net 181 perkeltas asmuo iš Lietuvos jau išvyko. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja bandomąjį projektą, pagal kurį pabėgėlių šeimos, dėl kurių statuso ir leidimų gavimo Migracijos departamentui nekyla abejonių, bus perkeliamos nebe į Pabėgėlių priėmimo centrą, o tiesiai į iš anksto išnuomotus būstus savivaldybėse, kuriose jiems būtų suteiktos visos reikalingos paslaugos ir mokymai.
Užsienio reikalų viceministras A. Zananavičius ir krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas papasakojo, kaip ES sekasi daryti įtaką išoriniams migracijos veiksniams. Jų teigimu, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas Afrikai – migrantų kilmės ir tranzito valstybėms – ir situacijai Sirijoje. Šių metų vasario 3 d. Maltoje įvykusiame neformaliame ES viršūnių susitikime migracijos klausimais pagrindinis dėmesys buvo skirtas Libijai, o balandžio 5 d. Briuselyje rengiamoje konferencijoje Jungtinės Tautos, ES, Jungtinė Karalystė, Kuveitas, Kataras ir Norvegija aptars Londono donorų konferencijos įsipareigojimų Sirijai vykdymą ir priemones, kurios leistų užtikrinti Sirijos ateitį.
Be to, nuo 2016 m. birželio mėn. ES pradėjo įgyvendinti ir partnerystės projektus su penkiomis prioritetinėmis šalimis – Maliu, Senegalu, Nigeriu, Nigerija ir Etiopija. Šių projektų tikslas – palengvinti migrantų grąžinimą ir readmisiją, kovoti prieš nelegalius žmonių gabentojus, o svarbiausia – pagerinti gyvenimo sąlygas šiose šalyse ir taip pakirsti ekonomines migracijos priežastis.
Apie tai, kaip Lietuva praktiškai prisideda sprendžiant migracijos krizę ES, kalbėjęs Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento Tarptautinių operacijų skyriaus vyr. specialistas kmd. ltn. Gintas Gumbrys aptarė Lietuvos karių dalyvavimą EUNAVFOR MED Viduržemio jūroje vykstančioje operacijoje „Sophia“, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui ir sunaikinti nelegalaus žmonių gabenimo verslo modelį, vykdyti Libijos pasienio / pakrančių tarnybos ir laivyno pareigūnų mokymą ir rengimą, taip pat prisidėti įgyvendinant Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl ginklų embargo Libijai.