Simas Čelutka | IQ.lt
Po „Brexit“ pasipylę neapykantos nusikaltimai atvėrė ilgai besikaupusį antiimigrantiškų nuotaikų pūlinį.
Jungtinės Karalystės (JK) referendumo dėl ateities ES rezultatas smarkiai padidino vadinamųjų neapykantos nusikaltimų skaičių. Pasitraukimo iš ES kampanijos veidai, JK nepriklausomybės partijos vadovas Nigelas Farage’as ir naujasis užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas, daugiausia dėmesio skyrė imigrantų klausimui. Išpūsdami esamų ir būsimų atvykėlių grėsmę, šie oportunistai supriešino JK gyventojus. Neapykantą ypač pakurstė melagingi šūkiai apie Turkijos narystę ES ir nusikalstamai dedamas lygybės ženklas tarp imigrantų, karo pabėgėlių ir teroristų.
Pasak Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojo dr. Karolio Žibo, per referendumo kampaniją viešojoje erdvėje intensyviausiai diskutuota ne apie pabėgėlius ar atvykėlius iš trečiųjų šalių, o apie mobilius ES piliečius: lenkus, lietuvius, rumunus, bulgarus. Neapykantos protrūkį paskatino klaidingas įsitikinimas, esą po referendumo imigrantai (įskaitant ES piliečius) bus priversti palikti šalį, nors tai neįmanoma nei fiziškai, nei ekonomiškai.
Neapykantos nusikaltimais vadinami veiksmai, kuriais tyčiojamasi ir kurstoma neapykanta bet kokios tautos, rasės, etninės ar religinės bendruomenės atstovams. JK policijos duomenimis, tokių nusikaltimų birželio 16–30 d. (referendumas vyko birželio 23 d.) fiksuota net 42 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai: incidentų pagausėjo nuo 915 iki 3076. Dieną po to, kai buvo paskelbti rezultatai, pranešta apie 289 tokius incidentus. Birželio 24–liepos 2 d. įvykdyti 599 neapykantos nusikaltimai.
„Brexit“ vėliavininkų tarpusavio batalijos buvo girtuoklių muštynių bare politinis atitikmuo, paskatinęs piliečius panašiu „gatvės“ stiliumi reikšti savo nuoskaudas.
Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose netrukus pradėti skelbti šokiruojantys pranešimai apie neapykantos išpuolius. Šiaurės Londone lenkų bendruomenės namai apipaišyti įžeidžiančiais užrašais, kita lenkų šeima Plimute pranešė apie sudegintą daržinę. Rytą po referendumo skelbta apie klijuojamus lapelius ir dalijamus raštelius su ksenofobiniais užgauliojimais, primenančiais nacių retoriką. Chemijos doktorantūrą JK studijuojanti lenkė dienraščiui „The Independent“ pasakojo, kad gatvėje atsitiktinai sutikta pagyvenusi anglė teiravosi apie kilmę ir pagrasino kuo greičiau įsigyti vizą, antraip esą privalės palikti „jos“ šalį. Imigrantai musulmonai taip pat sulaukė patyčių ir raginimų nešdintis. Mančesterio priemiestyje sumuštas dvylikametis lietuvis, Kembridže dirbanti lietuvė patyrė etninio pobūdžio išpuolį. Prieš JK gyvenančius lietuvius įvykdyta ir daugiau išpuolių.
Nieko naujo po saule
Patyčias ir išpuolius patyrę imigrantai pripažįsta nuogąstavę dėl neigiamų „Brexit“ padarinių, tačiau nesitikėję tokio staigaus ir agresyvaus neapykantos proveržio. Pakurstyti pagrindinio pasitraukimo iš ES kampanijos šūkio „atsiimkite kontrolę“, ksenofobiški, statistiškai prasčiau išsilavinę anglai išliejo ilgai besikaupusią tulžį ant tų, kurie neva iš jų atima darbus ir pašalpas. Pasak Lydso universiteto sociologo Paulo Bagguley, tai „švenčiantysis rasizmas“, kai susijungia saldus pergalės referendume skonis ir įsišaknijusios ksenofobiškos nuostatos, kurios tik dabar gavo progą pasireikšti visu „gražumu“. Mokslininko nuomone, pasikeitė ne žmonės, o aplinkybės. Jam pritaria K. Žibas ir primena, kad pastaraisiais dešimtmečiais imigracijos tema nuolat užėmė svarbią vietą rinkimų kampanijose ir apskritai viešųjų debatų kultūroje, tad piliečių dėmesys šiai kur kas daugiau emocijų keliančiai temai buvo prognozuotas.
Straipsnio tęsinį skaitykite iq.lt portale ČIA.