Ričardas Čekutis | respublika.lt
Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai” komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.
Prognozuota, kad Lenkijos Nepriklausonybės šventės proga nelegalūs migrantai šturmuos ES sienas, bet tokio didelio bandymo prasiveržti, kokio tikėtasi, nebuvo. Kokio scenarijaus reikia tikėtis artimiausiu metu pasienyje?
Sienų šturmas neturi prasmės, nes tikslas iš esmės pasiektas: Lenkija ir Lietuva yra sukompromituotos, klausimas dėl migrantų kvotų ir jų įsileidimo įstatymo yra keliamas europiniu mastu, todėl Lenkijos ir Lietuvos prievartavimo priemonės bus taikomos toliau vadinamųjų savųjų rankomis. Kita vertus, visiškai akivaizdu, jog šito konflikto politinė dedamoji nesuveikė, o suveikė tik primityvi sulaikymo strategija, kuri bet kuriame konflikte tėra tik techninė reikalo pusė. Nuo tų laikų, kai legendinis Prūsijos generolas Karlas fon Klauzevicas (Carl von Clausewitz) pasakė, jog „karas yra politikos tąsa, tik kitomis priemonėmis”, politikai nuo pat 1814-ųjų turėjo daug laiko gerai įsisąmoninti šią tezę. Deja, jie nieko neišmoko, iki mūsų dienų siunčia kareivėlius ant sienos, o lenkai net nusiuntė karinę techniką, A.Lukašenkai tyčiojantis, jog lenkai prieš „pabėgėlius” nori kovoti vokiškais „leopardais”… Bet nei Lietuva, nei Lenkija nesprendė šio klausimo politinės dalies. Taigi, šį reikalą akivaizdžiai teks spręsti ne kareivukus išrikiuojant prieš tvorą – juk aišku, anapus tvoros esantys žmogeliai netrukus pradės mirti, sirgti, juos reikės guldyti į ligonines, o visa tai sukels didžiulį spaudimą Lietuvos bei Lenkijos „partneriams” Europos Sąjungoje. Tuomet tie „partneriai” pradės klykti ir žviegti.
Na, gerai, o kodėl „partneriai” nieko nedaro – tik sėdi minkštai ant sofų ir „reiškia griežtą susirūpinimą”, nors jų pasiklausius net neaišku, dėl ko? Jiems visiškai nerūpi Europos saugumo klausimai?
Todėl, kad daugeliu atvejų Europos Sąjungos lyderiai yra „Putin-ferštein” politinės doktrinos apsėsta žmogelių kompanija. Baltijos valstybės ar Lenkija jiems nuo pat pradžių buvo dagys po uodega: vienintelis dalykas, kuris jiems rūpėjo – išplėsti ES ribas ir užtikrinti, kad būtų sukurtos atitinkamos buferinės zonos problemų su Rytais atveju… Na, o kai problema ateina, jie aiškiai suvokia, kad toks ir yra šių buferinių zonų vaidmuo. Norėjote būti Europos Sąjungoje? Ėmėte skalbimo miltelius ir nemokamą alų? Na, ką gi, per tą laiką už tuos pinigėlius, kuriuos jums mokėjome, galėjote pasigaminti atitinkamus atsvarų mechanizmus, o ne kloti Puskelnių kaimų centrinę gatvę prabangiomis trinkelėmis ar Baisogalos aikštei pirkti brangiausias plyteles… Jūs turėjote pasigaminti visus buferinius mechanizmus bei sukurti normalaus verslo infrastruktūrą – ko dabar iš mūsų norite? Šios logikos požiūriu vakariečiai yra teisūs. Jie tiesiai sako: jūs, nelaimingi idiotai, net nesugebėjote pasiimti to, kas buvo duodama dykai, nesugebėjote įsisavinti brangių lėšų, o išmetėte pinigus sugriuvusio sovietinio „kolchozo” dažymo darbams… Jūs visoje Lietuvoje pristatėte vaikų žaidimų aikštelių tokiose vietose, kur tie vaikai niekada nežais arba jų ten nėra, jūs kūrėte ne verslo infrastruktūrą, o gražinote senus ir niekam nereikalingus supuvusius objektus… Toks yra vakariečių požiūris į mus. Dabar sėdžiu Paryžiuje ir kalbuosi apie tai su žmonėmis, kurie visiškai nelinki mums blogo. Tačiau verta suvokti, kad tai, ką čia sakau, yra ne vien mano nuomonė…
O ką reikėjo padaryti, kad migrantų krizės nebūtų?
Na, juk mes Lietuvoje turime „teisėtai” išrinktą Baltarusijos prezidentę, kuri valgo lietuvišką dešrą, tačiau nesvarbu, kad ji nelabai išmano geografiją, nes nežino, kam priklauso Krymas… Mūsų politikai, kurie pripažino ją teisėta Baltarusijos vadove, turėjo elgtis pagal savo logiką ir kreiptis tiesiogiai į ją: ponia prezidente, gal jūs galėtumėte duoti įsakymą Baltarusijos kariškiams nevaryti prie Lietuvos ir Lenkijos sienų vargšų pabėgėlių ir nepūsti jų vaikams dūmų į akis? Tik kažkodėl negirdėjau, kad ta ponia padarytų bent menkiausią pareiškimą šiuo klausimu… Tačiau ji sako, kad Vladimiras Putinas būtų labai geras derybininkas. Todėl ir tvirtinu, jog ponia Cichanouskaja elgiasi pagal modelį, kurį anksčiau ir prognozavau – tai buvo prorusiška revoliucija, kurios tikslas – nuvaryti A.Lukašenką į V.Putino glėbį, nepaliekant jam kitos išeities. O dabar mūsiškiams belieka stebėti, kaip elgiasi į kampą įvaryta žiurkė… Ką dar jie turėjo padaryti, remiantis savo logika? Turėjo gauti atsakymą iš Baltarusijos opozicijos, kur ji visa pasislėpė, nes mums buvo tvirtinama, jog didžioji dalis Baltarusijos žmonių nepalaiko A.Lukašenkos. Pagal mūsų politikų logiką, dabar didžioji dalis Baltarusijos žmonių turėjo išeiti į gatves ir rėkti: „Tu, ūsuotas tarakone, už kurį balsuoja tik 3 procentai debilų, nustok kankinęs vargšus gelsvai-rusvos spalvos žmones, nustok šaldęs jų vaikus prie lietuvių ir lenkų sienų”… Kažkodėl nemačiau nė vienos tokios demonstracijos, kad baltarusiai protestuotų prieš tokį jų valstybės elgesį ir jų tautos niekinimą… Na, o jeigu netgi tai nesuveiktų, mūsų politikai turėtų kreiptis į Tapiną, sakydami: „Vade, vesk mus prie Baltarusijos sienos, išrikiuok, mes kad purptelsim, jiems maža nepasirodys…”
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.