Užuomarša „neužmirštuolė“

Liudvikas Jakimavičius | ekspertai.eu

Neužmirštuolės – gražios pabalių gėlytės, visai tikusi metafora eilėraščiui, tačiau kai eilėraščius pradeda kurti ekscelencijos, paprastai išeina kičas ir neskani nešvankybė.

Iškalbingas tokios kūrybos pavyzdys yra jaunųjų konservatorių, Rasos Juknevičienės ir mūsų prezidentės meninis–pilietinis sumanymas Sausio 13-ąją klijuotis sau ir lipdyti kitiems ant atlapų neužmirštuolės žiedelį – naują simbolį, it kokį naują maisto papildą, skatinantį istorinę atmintį.

Prezidentės tinklalapis skelbia:

Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisijungia prie naujos pilietinės iniciatyvos „Neužmirštuolė”, skirtos Sausio 13-ajai atminti ir Laisvės gynėjams pagerbti. „Kol atmintis gyva, niekas negali atimti Lietuvos laisvės ir iškreipti mūsų istorijos. Sausio 13-ąją beginkliai, tačiau stiprūs savo dvasia ir vienybe, žmonės pasipriešino melui ir prievartai. Šiandien esame laisvi ir naujoji karta tikriausiai net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Tačiau laisvė nėra duotybė. Tai –atsakomybė kiekvienai kartai prisiminti ir didžiuotis, kad esame savarankiška valstybė ir patys kuriame savo ateitį”, – sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ačiū Dievui, dar nesam nugrimzdę į visišką užmaršties tamsą ir vardan neiškraipytos istorinės tiesos pamėginkime galų gale išsiaiškinti keletą reikšmingų netolimos praeities detalių, kurias kai kas labai gudriai į užmaršties akivarą stumia, kurdami naujus tuščiavidurius simbolius.

Niekam ne paslaptis, kad prezidentė savo kadencijos metu, paaiškėjus nemaloniems biografijos faktams, ją koregavo ir pildė. Tie, kas jos biografija domėjosi (Rūta Janutienė ir Zigmas Vašvila), tas korekcijas pastebėjo, tačiau savo tyrimuose nebuvo ypatingai akyli ir porą reikšmingų detalių pražiūrėjo. Detalių, kurias mūsų „neužmirštuolė“ su savo uoliomis padėjėjomis manė sėkmingai užglaisčiusios. Viename iš interviu ji neslepia tylaus džiaugsmo, kad jos „biografams mėgėjams“ taip ir nepavyko aptikti ją kompromituojančių faktų. Pamėginkime dirstelėti iš naujo, ar viskas ten taip švariai „apsišlavinėta“.

Gegužės 18 dieną ekspertai.eu paskelbė publikaciją „Prezidentės prašoma rinkėjams paaiškinti, kodėl Lietuva rekordiškai brangiai moka už dujas” ir paprašė prezidentės išvardyti visas tokią didelę dujų kainą lemiančias priežastis. Šalia klausimų apie dujas, prezidentei buvo nusiųsti ir devyni klausimai apie prezidentės biografiją:

1. Kodėl prezidentė savo biografijoje slepia faktą, kad 1987 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.1271 TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje buvo įdarbinta vieniems metams etatine darbuotoja?

2. Kodėl prezidentė, atsiskyrus LKP, liko TSPK nare?

3. Kada prezidentė išstojo iš TSKP, jei išstojo?

4. Kodėl po LKP atsiskyrimo nuo TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurios veiklą finansavo TSKP, prezidentė sutiko tapti viena šios mokyklos vadovių – moksline sekretore?

5. Kodėl prezidentė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 11-osios?

6. Kodėl prezidentė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 25-osios, kada M. Burokevičiaus vadovaujama LKP/TSKP drauge su TSRS kariškiais išmetė iš šių patalpų Vilniaus pedagoginį institutą ir joje įkūrė perversmininkų štabą?

7. Kada prezidentė nutraukė darbo santykius su TSKP Vilniaus aukštąja partine mokykla?

8. Kada prezidentė vyko į vadovų kursus Džordžtauno universitete 1991 m. ir kas tai finansavo?

9. Kas ir kur 1991 m. prezidentę įdarbino Lietuvos valdžios institucijose grįžus iš Džordžtauno?

Buvo paskelbti iš Prezidentūros apie prezidentės biografiją gauti atsakymai, kuriuos atsiuntė Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė:

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje 1983-1984 metais dirbo Žemės ūkio kabineto vedėja. Nuo 1985 metų iki 1990 metų birželio 30 dienos Politinės ekonomijos katedroje dėstė pasaulio pinigų istorijos, pasaulio šalių ekonominės geografijos ir politinės ekonomijos kursus. 1989 metų gruodžio mėnesį šalies vadovė perėjo į savarankiškai susikūrusios LKP gretas.
1990 m. birželį išmetusi partinį bilietą, Prezidentė iki šiol nedalyvauja jokioje politinėje partijoje.
1990 m. birželio 30 d. Rusijos nurodymu Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo likviduota, o jai priklausę pastatai perduoti Vilniaus pedagoginiam institutui.
Nuo 1990 m. rugpjūčio 27 d. Prezidentė pradėjo dirbti moksline sekretore Ekonomikos institute prie Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos.
Nuo 1991 m. rugsėjo mėnesio premjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ėjo programų vadovo pareigas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje, vadovavo Europos departamentui.
1992 m. Džordžtauno universitete, Vašingtone, Prezidentė baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams. Programą finansavo JAV vyriausybė, o atranką vykdė JAV ambasada Lietuvoje.
Prezidentė niekada nedirbo Visuomeninių mokslų akademijoje.
1987 m. spalio 2 d. įsakymu Nr.1271 buvo numatyta vienerių metų neakivaizdinė aspirantūros forma (eksternas). Tokiu būdu, be pertraukos dirbant Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, buvo sudaryta galimybė rašyti mokslinę disertaciją, trumpalaikių komandiruočių metu ieškoti tyrimams reikalingos medžiagos ir susitikinėti su disertacijos vadovu. Disertacija Visuomeninių mokslų akademijoje buvo apginta 1988 metų balandžio mėnesį, taigi iš įsakymu numatyto vienerių metų laikotarpio buvo panaudoti tik 6 mėnesiai.
Nuo 1985 iki 1990 metų Prezidentė dirbo ir skaitė paskaitas tik Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.

Tarp chronologiškai painiai dėstomų žinomų faktų skandinamos kelios esminės detalės. Visų pirma tiesiai neatsakoma į labai aiškų ir tiesų trečiąjį klausimą: „Kada prezidentė išstojo iš TSKP, jei išstojo?“ Į jį gudriai mėginama atsakyti dviem miglotais žingsniais ir vienu pro jokius vartus netelpančiu nusikalbėjimu:

„1989 metų gruodžio mėnesį šalies vadovė perėjo į savarankiškai susikūrusios LKP gretas.

1990 m. birželį išmetusi partinį bilietą, Prezidentė iki šiol nedalyvauja jokioje politinėje partijoje.

1990 m. birželio 30 d. Rusijos nurodymu Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo likviduota, o jai priklausę pastatai perduoti Vilniaus pedagoginiam institutui.“

Pirmiausia sunku suprasti tą nusikalbėjimą, kodėl „neužmirštuolės“ nekaltybės sergėtoja painioja faktus. Pirmojo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio liudijimas:

„1990 metų pradžioje, dar senosios V. Sakalausko vyriausybės, kurios vicepremjerė buvo K. Prunskienė, potvarkiu, kai buvo aišku, kad Sąjūdis ateina į valdžią, Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo perduota Pedagoginiam institutui. Tada iš karto sovietų kariuomenė užėmė pastatą ir Pedagoginio instituto studentų į pastatą neįleido, o leisdavo įeiti tik Aukštosios partinės darbuotojams – Burokevičiui, Grybauskaitei ir co., TSKP platformininkams. Studentai ir pats rektorius Saulius Razma tada nuolat piketavo prie to pastato, reikalaudami, kad sovietų kariuomenė ir Burokevičius su Grybauskaite vykdytų Lietuvos vyriausybės potvarkį. Tuos piketus nuolat rodydavo ir „Panorama”. Taigi D. Grybauskaitė jau tada atsisakė vykdyti teisėtos Lietuvos vyriausybės teisės aktą ir ėjo dirbti į sovietų kariuomenės okupuotą pastatą.“

1990 m. birželio 30 d. jokia Rusija negalėjo duoti jokių nurodymų, nes Rusijos federacija iki rugpjūčio pučo buvo TSRS juridinis subjektas, taigi ir pastatai iki pučo buvo TSRS kariuomenės okupuoti ir apie jokį perdavimą Pedagoginiam institutui negalėjo būti jokios kalbos. Na, bet nesusitelkime ties šiuo į šoną vedančiu Prezidentūros tarnautojos nusišnekėjimu. Kur kas svarbesnis intriguojantis faktas, kad prezidentė 1990 birželį išmetė partinį bilietą. Vadinasi, iki tada jį saugojo. Nepasakyta, kur išmetė ir kas tą faktą galėtų paliudyti. TSKP partinio bilieto pametimas ar išmetimas visiškai nereiškė, kad tu nebesi tos partijos narys, kol neparašei pareiškimo, kad iš tos partijos išstoji, o tokio pareiškimo D. Grybauskaitė neparašė, ir partinio bilieto 1989 gruodžio mėnesį „nepadėjo“, (beje, apie tai yra prasitaręs ir G. Kirkilas, kad jos pareiškimo nematęs). Dabartiniai socdemai istorinės teisybės vardan turėtų žvilgterėti į savo archyvus ir aiškiai pasakyti, kaip ten iš tikro buvo ir ar lietuviškosios LKP nariai galėjo lygia greta toliau būti ir TSKP nariais (platformininkais). Jei Genė sako tiesą, vadinasi, tokių dvipartinių vienu metu galėjo būti, nors, žinant komunistų partinę drausmę, beveik neįmanoma tokia prielaida patikėti. Taip pat nesuprantama ir tai, kodėl išmetusi TSKP raudoną bilietą D. Grybauskaitė jau ėmė manyti, kad nebėra ir A. M. Brazausko „tautinės“ komunistų partijos narė, jei tokia iš viso buvo. Matyt, nebuvo, nes jei būtų buvusi, būtų ir išstojimų – įstojimų pareiškimai, kurių „neužmirštuolė“ tikriausiai nerašė ar parašyti užmiršo.

Iš visos šios chronologiškos biografinės netvarkos kyšo gluminantis ir makabriškas įtarimas: „O kas gali paneigti faktą, kad ir šiandien Dalia Grybauskaitė yra TSKP narė, kaip ir Mykolas Burokevičius? Kas ją iš tų slaptų sąrašų išbraukė ir kokiu pagrindu, jei ji apie išstojimą iš partijos neparašė pareiškimo?”

Štai jums ir „neužmirštuolė“, kuriai niekaip nesiseka taip susitvarkyti, kad kai kas būtų užmiršta. Beje, istorinei tiesai papildyti kreipiuosi į Lietuvos fotografus profesionalus ir mėgėjus: gal kas nors savo foto juostelėse anų sausio įvykių metu yra užfiksavęs Dalią Grybauskaitę? Kažkokie labai jau abstraktūs jos anų tragiškų dienų prisiminimai. Jie tiesiog prašyte prašosi vizualaus papildymo.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
10
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top