Alfa.lt
Kas vyksta už vaikų globos namų sienų, nežino nei juos kuruojančios ministerijos, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nei miestelių bendruomenės. Kai buvo paviešinta žinia ir prokurorai pradėjo tyrimą dėl pedofilijos Viešvilės globos namuose, visuomenę ištiko šokas. Tačiau visiems kilo klausimas, kaip gali būti, kad pagrindinis įtariamasis yra globos įstaigos vadovas? Kodėl ši žinia iš pradžių sklido iš lūpų į lūpas, kol galiausiai pasiekė teisėsaugą ir valdininkus, ir ar nebuvo galimybių užkirsti tam kelio anksčiau.
Viešvilės vaikų namų auklėtiniai būriais buvo vežami į Jurbarko policijos komisariatą. Globos namų auklėtiniai apklausti dėl galimos pedofilijos, o tyrėjų akys krypsta į įstaigos vadovą – Algimantą Liaudaitį.
„Apie Viešvilę nieko nežinojome. Esame lankę Viešvilę, ne kartą esame bendravę su direktoriumi, kadangi jis yra vaiko gerovės taryboje, globos namų direktorių asociacijos vadovas, tai ne kartą su juo teko kalbėti įvairiais darbo reikalais, bet skundų arba kažkokių signalų niekada nebuvome gavę. Patikėkite, man ši žinia yra perkūnas iš giedro dangaus“, – dieną po informacijos paviešinimo sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Netgi prasidėjus tyrimui dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo, dėl kurio, kaip pranešama, įtariamas pats vaikų globos namų direktorius, kiti įstaigos vadovai nematė reikalo apie tai informuoti ministerijos, kuriai yra pavaldūs.
„Direktoriaus pavaduotoją siūloma patraukti drausminėn atsakomybėn, todėl kad ji neinformavo mūsų apie esamą situaciją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Kada gavome pranešimą iš prokuratūros, kad pradėtas ikiteisminis (tyrimas – red.) dėl galimai išnaudojamo nepilnamečio berniuko, ministrė kreipėsi į prokuratūrą, kad galėtų nušalinti direktorių nuo pareigų bent jau tyrimo metu“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Kol nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei vaiko teisių gynėjai nieko nežinojo apie vaikų globos namuose galimai seksualiai išnaudojamus berniukus, miestelyje kalbos apie tai sklido. Tą pripažįsta ir globos namų, ir bendruomenės vadovai.
„Kalbų, kaip ir visada visur kaime, yra visokiausių, bet niekas nereaguoja, į pliotkus (lt. apkalbas) mes tiesiog nereaguojame, jei nėra tikrų faktų, mes jais ir nesiremiame“, – sako globos namų direktoriaus pavaduotoja Jūratė Bastienė.
„Į seniūniją tokiais klausimais tikrai niekas niekados nesikreipė. Žinokit, tai yra uždara įstaiga, uždaras jų gyvenimas, jie pavaldūs tiesiogiai ministerijai, tad mes su jais net nesusiduriame, sprendžiant klausimus dėl globos namų ugdytinių“, – sako Viešvilės seniūno pavaduotoja Reda Šašienė.
„Kalbos lieka kalbomis. Paprastai reikia remtis faktu. Algimantas Liaudaitis pas mus mokykloje yra dirbęs mokytoju, vėliau buvo seniūnu, vėliau vaikų namuose pradėjo dirbti ir dabar dar pas mus pamokėlių turi kelias. Tai tokių tikrai, kad mokykloje būtų kažkokių dalykų, tikrai nėra“, – teigia mokyklos direktorė Irena Oičenkienė.
Toks visuomenės ir vaikų globos specialistų požiūris nestebina. Buvusi vaiko teisių kontrolierė, o dabar sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė iki šiol pamena vienų globos namų personalo požiūrį į prievartautą ir pagalbos besišaukusią globotinę.
„Vienuose iš Suvalkijos globos namų mergaitė pati man papasakojo, kaip ji norėjo pati pasakyti savo auklėtojai, kad ją išnaudoja, nes bendraamžiai ir vyresni netgi buvo pradėję ją pardavinėti miesto jaunuoliams, ir auklėtoja nereaguodavo. Jai atrodė, „o kodėl aš turiu kalbėtis?“, jeigu su mažesniais bendrauju. O kodėl aš turiu duoti raktą užsirakinti kambarį, nes mergaitė pirmą seksualinę prievartą patyrė būtent miegodama savo kambaryje“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.
Ministrė sako, kad 2008 metais buvo atliktas tyrimas, kuris parodė vaikų namų auklėtinių seksualinio išnaudojimo mastą. Tada globos namų personalas mokytas, kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką. Niekam nešovė į galvą, kad juos gali išnaudoti patys globos namų darbuotojai.
„Girdime nepilnamečius kalbant apie smurtą viduje, apie tokius dalykus, kai vaikai už netinkamą elgesį laikomi izoliatoriuose, <…> psichotropinių vaistų naudojimą slopinti tam tikras netinkamo elgesio apraiškas“, – teigia „Carito“ atstovė Kristina Mišinienė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
