Lietuvos Sąrašo remiama kandidatė Vaiva Žukienė – aktyvi visuomenininkė, Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondo tarybos pirmininkė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos bei Lietuvos žurnalistų draugijos narė. Tautininkų sąjungos narė, Seimo rinkimuose iškelta Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ vienmandatėje Centro apygardoje Nr. 13.
Vaivą Žukienę kalbina dr. Gediminas Mikelaitis.
Kodėl apsisprendėte kandidatuoti į Seimą?
Per dvidešimt metų darbo versle sukaupiau nemažai patirties ir žinau, ką reikėtų keisti norint gerinti gyvenimą Lietuvoje. Be to, dalyvavau ir dalyvauju įvairioje visuomeninėje veikloje, todėl daug mūsų gyvenimo dalykų žinau ne iš laikraščių. Ateina laikas, kai suvoki, kad esi pasiruošęs permainoms.
Kokie svarbiausi darbai būtini Lietuvos politikoje ir ką imtumėtės keisti pirmiausia, jei būtumėte išrinkta Seimo nare?
Svarbiausia dabar išlaikyti tą trapų pasitikėjimą Lietuva kaip demokratine parlamentine valstybe ir stiprinti jį. Pagrindinius darbus matau tokius: iš esmės pertvarkyti Lietuvos teisėtvarką, sukurti tikrą savivaldą ir dėti visas pastangas, kad mūsų valstybėje išnyktų baimės ir nepasitikėjimo atmosfera, kuri kuo toliau, tuo labiau įsivyrauja šalyje. Sunku įsivaizduoti tvirtą valstybę be stiprios ir gausios viduriniosios klasės, todėl stengčiausi daryti viską, kas nuo manęs priklauso, kad Lietuvoje gerai jaustųsi smulkieji ir vidutiniai verslininkai, šeimos ūkius turintys ūkininkai, kad jaunimas rinktųsi kurti verslą, o ne ieškotų būdų, kaip ,,įsitrinti“ į valdišką tarnybą. Iniciatyvių, kūrybingų žmonių pas mus yra tikrai daug, tačiau baimės ir netikrumo atmosfera neleidžia šiems žmonėms Lietuvoje pasireikšti.
Kodėl priėmėte Lietuvos Sąrašo paramą ir įsipareigojote laikytis jo programos nuostatų?
Lietuvos sąrašo programoje mačiau labai daug nuostatų, kurios visiškai atitiko mano požiūrį – kai kurie punktai atrodo tarsi būtų mano pačios rašyti: teisėtvarka, savivalda, stiprios viduriniosios klasės būtinybė, švietimas, žmogaus teisių apsauga, Seimo narių rinkimų ir jų statuso pertvarka. Tad žodis ,,įsipareigojimas“ šiuo atveju nelabai tikslus: programa man labai artima, atitinkanti mano nuostatas ir principus, nekelianti abejonių. Lietuvos Sąrašo programoje matau tikras galimybes pakeisti esamą sistemą. Ir džiaugiuosi, kad panašiai mąstančių žmonių yra vis daugiau.
Per pastaruosius metus Lietuvoje gerokai susiaurėjo žiniasklaidos erdvė. Iš visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos – išgrūsti geriausi apžvalgininkai ir žurnalistai, pavyzdžiui, Tomas Dapkus, Gintaras Aleknonis. Neleidžiama pasisakyti politikus ir valdžią kritikuojantiems visuomenės atstovams arba jų kalbos cenzūruojamos. Kaip ketinate kovoti prieš tokius pilietinių laisvių ir Konstitucijos teisių suvaržymus?
Iš tiesų susidarė paradoksali situacija: įstatymai, reglamentuojantys žiniasklaidą, yra geri, tačiau tikrovėje susiduriame su dalykais, kuriuos manėme palikę seniai praeityje. Manau, kad čia galioja tas pats dėsnis: gyvename baimės, įtarumo atmosferoje, nesame tikri dėl savo saugumo, todėl dauguma žmonių tiesiog bijo pasakyti, ką jie galvoja, o tie, kurie nebijo, greitai ,,skina“ savo nepaklusnumo vaisius. Kovoti su tomis blogybėmis, apie kurias klausiate, galima tik visišku viešumu, įtraukiant visuomenės atstovus stebėti LRT veiklą ir dalyvauti jos valdyme, aiškiai reglamentuojant įstatymais, kas ir kaip atsakingas, kad visuomeninis transliuotojas būtų prieinamas visoms politinėms jėgoms Lietuvoje, kad būtų atspindėta visų visuomenės grupių nuomonė.
Kokių valdžios (Seimo, vyriausybės) priemonių reikia, kad Lietuvoje galėtų plėtotis smulkusis ir vidutinis verslas?
Apie paramą smulkiam ir vidutiniam verslui prieš rinkimus dievagojasi visos partijos, bet kaip įprasta, pažadai po rinkimų retai virsta kūnu. Dabar prieš pat rinkimus buvo padarytos kai kurios teigiamos pataisos šioje srityje, tačiau žmonėms reikia gyventi ir dirbti nuolat, ne tik kartą per ketverius metus. Reikia skatinti jaunus žmones rinktis verslą, ypač regionuose, suteikiant įmanomai didžiausias lengvatas pradedantiems kurti verslą. Valstybė turi skatinti gamybą, žemės ūkį, šeimos verslus, ir tai turi būti daroma ne priešokiais, o sistemingai, koreguojant mokesčių įstatymus, Darbo kodeksą, švietimo sistemą. Žmonės bijo pradėti verslą, nes susiduria su daugybe biurokratinių reikalavimų, kuriuos net ir patyrusiam žmogui sunku kartais suprasti ir įvykdyti – ypač mažesniuose miestuose bei miesteliuose. Todėl labai svarbu atlikti nuodugnų smulkų ir vidutinį verslą reglamentuojančių teisės aktų įvertinimą, paliekant tiktai svarbius, su žmonių saugumu susijusius dokumentus bei įstaigas, o visa kita naikinti. Kontroliuojančios institucijos turi žiūrėti į verslininką ne kaip į potencialų nusikaltėlį, bet kaip į žmogų, kuris savo rizika, asmeninėmis lėšomis investuoja į valstybės gerovę, kuria pridėtinę vertę, išsilaiko pats ir sukuria darbo vietas kitiems. Valstybė turi skatinti ir gerbti sąžiningus verslininkus.
Kokiomis vertybėmis Jūs remiatės gyvenime ir visuomeninėje veikloje?
Visada buvau tautinių pažiūrų ir man labai svarbu, kad tautinės vertybės nebūtų menkinamos ar stumiamos iš valstybės gyvenimo. Patriotizmas, sąžinė, gėda man yra ne sąvokos, o tikri jausmai, kurie be klaidų padeda rasti teisingą kelią gyvenime. Kaip krikščionei, man paprasta orientuotis į Vakarų Europos kultūrą kartu išliekant giliai tautišku žmogumi, nes šitie dalykai ne paneigia, bet papildo vienas kitą.