Valdas Sutkus. Keturi metai nuo G. Floydo mirties. Mineapolis vis dar paženklintas riaušių randais

Veidaknygė

Šį savaitgalį minimos ketvirtosios Džordžo Floydo mirties Mineapolio gatvėje metinės. Šis juodaodis nusikaltėlis recidyvistas tuo metu tapo progresyvistų ikona, kankiniu, policijos brutalumo simboliu, jo atsitiktinė mirtis policijos sulaikymo metu tapo pretekstu daugelį JAV miestų nusiaubusioms riaušėms, kurias sukėlė BLM ir Antifa organizacijų aktyvistai. Floydas iki savo mirties buvo patekęs į kalėjimą 8 kartus už narkotikus, vagystes bei ginkluotą apiplėšimą. Kalėjime per keletą kartų jis buvo praleidęs iš viso apie 3 metus.

Tą lemtingą dieną policininkai jį sulaikė už bandymą parduotuvėje sumokėti padirbtais pinigais. Sulaikymo metu vienas iš policininkų prispaudė Floydą prie žemės ir jis mirė. Policininkai veikė pagal nustatytą protokolą, tačiau Floydo fizinė būklė buvo sudėtinga dėl jo vartotų narkotikų – fentanilio ir metamfetamino. Floydas buvo palaidotas specialiai jam pagamintame paauksuotame karste, kanonizuotas kaip kankinys, jo vardu buvo pavadinta miesto aikštė, kurioje jam pastatytas paminklas, šeimai išmokėta 27 mln. dolerių kompensacija. Po Floydo mirties prasidėjo masinės riaušės ir prieš policiją nukreiptas judėjimas, reikalaujantis „nutraukti policijos finansavimą“ (defund the police).

Floydo mirtis sukėlė savaitę trukusias riaušes miesto Ežero gatvėje – komercinėje gatvėje į pietus nuo miesto centro. Vakarinė gatvės dalis buvo pramogų ir restoranų rajono širdis. Iškart po Floydo mirties riaušininkai nusiaubė kelių mylių ilgio Ežero gatvės ruožą, o šiandien, praėjus ketveriems metams, nedaug kas pasikeitė, nebent tai, kad Floydo mirties metinės iš nacionalinio renginio tapo antraeiliu įvykiu.

Džordžo Floydo aikštėje paminklas mirusiajam vis dar stovi. Kai kurie pastatai po riaušių buvo restauruoti, kiti nugriauti, todėl liko daugybė tuščių sklypų. Per riaušes miesto valdžia įsakė Mineapolio policijos departamentui palikti savo nuovados pastatą protestuotojams, kurie jį apiplėšė ir sudegino. Šiandien sudegęs nuovados pastatas vis dar stovi, aptvertas tvora, ant kurios užrašas neaiškiai skelbia, kad vieta bus pradėta tvarkyti 2024 m. Tačiau darbai dar neprasidėjo.

Ežero gatvėje dabar stovi daugybė palapinių – benamių stovyklaviečių. Praėjusią savaitę šiose stovyklose įvyko du susišaudymai, iš kurių vienas buvo mirtinas. Prieš ketverius metus tokių benamių zonų nebuvo nei Ežero gatvėje, nei kitur Mineapolyje. Nuo 2020 m. verslai vienas po kito tyliai apleido gatvę ir ji, kaip pramogų vieta, daugiau ar mažiau nustojo egzistuoti. Nusikalstamumas visame Mineapolyje išaugo ir gerokai viršija iki Džordžo Floydo laikų buvusį lygį. Taip yra daugiausia dėl to, kad po gausių atleidimų ir savanoriško policininkų išėjimo iš darbo, Mineapolio policijos departamente vis dar labai trūksta darbuotojų.

Dėl judėjimo „defund the police“ spaudimo ir Mineapolio miesto tarybos išpuolių sunku įdarbinti pareigūnus. Miesto mokyklos taip pat išgyvena nuosmukį, nes, šeimoms traukiantis iš miesto, sumažėjo mokinių, o Mineapolio mokyklos atsidūrė ant bankroto ribos. Ekonominiu požiūriu Mineapolis taip pat lėtai atsigauna po 2020 m. riaušių. Plėšikavimas ir padegimai vyko ne tik Ežero gatvėje, bet ir visame mieste. Buvo užpultos ir miesto centre esančios įmonės. Šiandien Mineapolio centras tėra buvusiojo šešėlis.

Toronto universitetas įvertino 66 Šiaurės Amerikos miestų centrų atsigavimą po 2020 m., matuodamas mobiliųjų telefonų signalų srautą ir lygindamas jį su tuo pačiu laikotarpiu iki 2019 m. Tai paprasta priemonė, leidžianti kiekybiškai įvertinti miesto žmonių aktyvumą, taigi ir socialinę bei ekonominę sveikatą. 2023 m. spalio mėn. duomenimis, Mineapolio centras buvo atgavęs tik 56 proc. 2019 m. mobilaus ryšio aktyvumo, užimdamas 64 vietą iš 66 tyrime dalyvavusių miestų. Šiuo metu Mineapolio centre tuščių biurų patalpų lygis siekia 27 proc. Tačiau pagal šį rodiklį vertinamos tik biuro patalpos, už kurias nemokama nuoma. Tikrasis laisvų patalpų lygis – biuro patalpos, kurios iš tikrųjų nenaudojamos – gali būti dvigubai didesnis.

Tą lemtingą dieną juodaodį Floydą sulaikęs ir fizinę jėgą panaudojęs baltaodis policijos pareigūnas Derekas Šovinas buvo nuteistas 22 metus kalėti, nors JAV vidutinė bausmės už netyčinį nužudymą trukmė yra 4–5 metai. Jis šiuo metu sėdi kalėjime. Pernai buvo bandyta kalėjime jį nužudyti.

Nors Floydo mirties metinės nebeteko savo aktualumo, įvykį vis dėlto prisiminė JAV prezidentas Bidenas. Socialiniame tinkle „X“ (buvęs Twitter) jis parašė: „George Floyd turėtų būti gyvas. Jis nusipelnė kur kas daugiau. Šiandien kartu su visais, kurie jį mylėjo, ir visais, kuriuos palietė jo įkvėptas judėjimas už pilietines teises, prisimenu jo mirties tragediją ir neteisybę. Jis pakeitė pasaulį. Dabar veikime pagerbdami jo atminimą“.

Po Bideno įrašu socialiniame tinkle yra įvairių komentarų. Vieni pritaria, o kiti rašo, kad „George Floyd buvo banditas ir mirė dėl savo paties blogų sprendimų. Jis nenusipelnė jokios pagarbos“, „George Floyd buvo grėsmė visuomenei“, „George Floyd garbinimas yra velniškai kvailas. Tas tipas buvo žiaurus nusikaltėlis. Ne koks nors didvyris“.

4.2 5 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
5
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top