Vokietijos laikraštis „Spiegel“ rašo apie tai, kaip Europa „medžioja šaudmenis“. Artilerijos sviediniai Ukrainoje baigsis birželio mėnesį, o gal ir anksčiau. Tuo tarpu JAV sandėliuose yra apie 4 milijonai nurašymo ir utilizavimo laukiančių kasetinių artilerijos sviedinių. JAV prezidentas Bidenas galėtų juos perduoti šalims partnerėms be JAV Kongreso patvirtinimo, savo vykdomuoju įsakymu, jei tų sviedinių transportavimą apmokėtų kokia nors kita šalis. Tačiau kasetiniai artilerijos sviediniai yra uždrausti naudoti pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus, tai Vokietija nenori nei apmokėti, nei pati transportuoti šią amuniciją, nes yra pasirašiusi susitarimą dėl šio tipo ginkluotės nenaudojimo. Tai net ir finansuoti tokios ginkluotės pervežimo nenori. Štai kokie yra eurobiurokratų prioritetai. Kas svarbiau: Ukrainos kariai, kurie žūsta fronte gindami ne tik savo valstybę, bet ir Europos šalis, ar formalus prisirišimas prie kažkokių popierių, kurių nėra ratifikavusi nei JAV, nei Ukrainą užpuolusi Rusija, kuri tokio tipo šaudmenis naudoja prieš ukrainiečių karius. Tai kaip būtų, jei Rusija užpultų Vokietiją ir apšaudytų vokiečius savo kasetiniais sviediniais? Ar vokiečiai vis tiek kasetinių sviedinių nenaudotų prieš rusus dėl humanitarinių priežasčių? Klausimas retorinis. Tikriausiai vokiečiai šaudytų į rusus iš visų įmanomų ginklų. Tačiau Ukraina – kas kita. Prieš Ukrainą puolančius rusus nehumaniški ginklai nenaudotini.
Vokietijos kancleris Šolcas pagaliau aiškiai pasakė, kodėl jis atsisako duoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Taurus“. Apie tai rašo kitas vokiečių leidinys „Welt“. Pasirodo, atsisako duoti dėl to, kad šių raketų veikimo nuotolis pernelyg didelis. Raketos, „Taurus“, paleistos iš Ukrainos teritorijos galėtų atakuoti taikinius giliai Rusijoje ir pagal savo techninius parametrus galėtų nuskristi net iki Maskvos. Pasak kanclerio, jei vokiškos raketos „Taurus būtų panaudotos prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tai Vokietija tokiu būdu būtų „įtraukta į karą“. Tuo tarpu dar praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sakė, jog Ukrainos smūgiai į karinius objektus Rusijos teritorijoje yra suprantami ir teisėti: „Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę į savigyną. Ir tai taip pat apima smūgius prieš teisėtus karinius objektus, Rusijos karinius objektus už Ukrainos ribų. Tai yra tarptautinė teisė, ir, žinoma, Ukraina turi teisę tai daryti, kad apsigintų“. Stoltenbergas taip pat sakė, kad Ukraina turi teisę naudoti Vakarų tiekiamus ginklus, kad apsigintų nuo Rusijos, net jei tai apimtų smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje. Bet štai kancleris bijo, kad Vokietija „bus įtraukta į karą“. Nors, pavyzdžiui, lenkai nepabijojo būti įtraukti į karą, kai dar pernai pavasarį perdavė ukrainiečiams karo lėktuvus. Tačiau, pasak Stoltenbergo, kiekviena NATO sąjungininkė pati sprendžia, „ar ji turi kokių nors abejonių dėl to, ką tiekia Ukrainai“, atsižvelgdama į V. Putino perspėjimus dėl eskalacijos, ir „skirtingos sąjungininkės šiuo klausimu laikosi šiek tiek skirtingos politikos“.
Šolcas visą laiką dairosi į Bideną. Vokiečiai ne tik patys nedavė, bet ir kitoms šalims neleido duoti Ukrainai vokiečių gamybos „Leopard“ tankų tol, kol saujelę savo „Abrams“ tankų simboliškai nedavė JAV. O ilgojo nuotolio raketų Bidenas neduoda Ukrainai iki šiol. Deja, Vakarų šalis šiuo metu valdo ne lyderiai, o biurokratai, kurių tipiškas veikimo būdas yra sprendimų vengimas pagal principą „kad tik kas nors neatsitiktų“. Tai tik suteikia Putinui drąsos toliau plėsti agresiją.