Kitados teatras buvo vadinamas vėpsone, taigi, žiūrovai būtų vėplos, vėpliai.
Šią savaitę vėpsonės avanscenoje įsitvirtino susisiekimo ministras Rokas Masiulis, atlikęs savo ariją kaip iš natų, neabejotinai surašytų S.Daukanto aikštėje. Viena ranka pamaloninęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinį direktorių (jau buvusį?) Arvydą Vaitkų už gerą darbą dosnia premija, kita ranka jį nušalino nuo pareigų.
Ministrui nė motais, jeigu vienintelį Lietuvos uostą veikiausiai ištiks „Lietuvos geležinkelių“ ar „Lietuvos pašto“ likimas, kai naujieji vadovai susikelia algas iki kosminių aukštumų, atvirkščiai proporcingų katastrofiškai smukusiems įmonių rezultatams. Mat jo pėdos gali būti seniai ataušusios.
R.Masiulis, be rimtesnės priežasties išspyręs „valstiečių“ kandidatą į uostamiesčio merus, prašyte prašosi būti atleistas. Arba ieško dingsties atsistatydinti. Tai būtų pirmas žingsnis griaunant Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, o įkandin – ir trapią valdančiąją daugumą. Nors pirmas žingsnis jau buvo – prezidentei Daliai Grybauskaitei atsisakius skirti aplinkos ministrę.
Vėpsonės spektaklyje erinijų ar furijų, užpuolusių herojų (šįsyk – A.Vaitkų), vaidmenį atlieka LRT žurnalistinių tyrimų brigada, nors ir be jos nacionalinis transliuotojas skalbia „valstiečių“ ir S.Skvernelio marškinius nepavargdamas nuo ryto iki vakaro. Skalbimo priemones tiekia VSD – Indrė Makaraitytė viešai prieš kamerą nesidrovėdama varto Klaipėdos uosto valdybos posėdžių protokolus.
Į tokį LRT ir VSD bendradarbiavimą, paremtą ir Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės giminystės ryšiais, ramiai žiūri (vėpso) ir S.Skvernelio Rinkimų štabo vadovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Žiūrovų (vėpsotojų, vėplių, vėplų) vaidmeniu visiškai patenkinti ir visi Seimo „valstiečiai“.
Tik bėda, kad šioje valstietiškoje vėpsonėje nebežinai, kada verkti, o kada juoktis. Ir ši kamuojanti nežinia gali trukti iki pat Prezidento rinkimų. O po jų Lietuva verks ar juoksis?