Valdas Vasiliauskas. Žaibas trenkė…

Tarytum perkūnas iš giedro dangaus vakarykštė žinia: ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) sustabdė ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto licenciją. Kitaip tariant, Lietuvą išmetė iš šios įtakingiausios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, Jungtinių Tautų UNESCO oficialios ekspertės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, konservavimo, restauravimo ir panaudojimo klausimais.

Ironiška: 1994 m. Vilniaus istorinis centras (senamiestis), sutelktomis Lietuvos paminklosaugininkų, restauratorių pastangomis, remiantis ICOMOS ekspertinėmis išvadomis, buvo UNESCO įtrauktas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Tai buvo Lietuvos paminklosaugos, visos kultūros Žalgiris. Šiemet turėjome švęsti šio iškilaus įvykio 25-metį, sulaukti sveikinimų iš senųjų Europos sostinių, UNESCO ir ICOMOS, kitų paveldą sergstinčių tarptautinių organizacijų.

Sulaukėme pašalinimo iš ICOMOS – tai pati griežčiausia bausmė už ICOMOS doktrinos nepaisymą.

Tai atpildas už „nekilnojamo turto vystytojų“ veiklą Vilniaus (o ir kitų Lietuvos miestų) senamiestyje, darkomą gamtos paveldą. Dangaus keršto norisi šauktis vien pažvelgus į dykra paverstą Vilniaus Lukiškių aikštę ir greta jos išdygusį monstrą, keičiantį visą urbanistinę aplinką.

ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, nors ir nevyriausybinis (t.y.nepriklausomas, kaip ir pridera ekspertinei institucijai), tačiau iš dalies finansuojamas Lietuvos Kultūros tarybos. Gal todėl jis glūdėjo kaip pelė po šluota, taikiai sugyveno su nesuskaičiuojama gausybe valstybės institucijų, neva besirūpinančių materialiu ir nematerialiu istoriniu ir gamtiniu paveldu – Kultūros ministerija ir jos Kultūros paveldo departamentu (sako, veikia ir ministerijos Kultūros paveldo taryba), Valstybine kultūros paveldo komisija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Tai galingas valstybės kumštis, kuris paliks šlapią vietą iš Lietuvos piliečio, kuris ne dėl savo kaltės namo statybai gavo ne tą popierėlį, priėmimo komisijos nariams nesumokėjo kyšio arba šiaip pateko į valdžios nemalonę. Tačiau šią sudėtingą sistemą ištinka paralyžius, jeigu į senamiestį įžengia investuotojas pilnomis kišenėmis. Senų seniausiai (nuo Valdovų rūmų) visi susitaikė, kad senamiestyje šeimininkauja ne restauratoriai, o statybininkai.

Kartkartėm dėl to kokį piketėlį surengia išsišokėliai visuomenininkai, kurie po to ilgai tampomi turtingų investuotojų po teismus. Šių protestų negirdi savivaldybių vyriausieji architektai, departamentai ir komisijos, Seimo kultūros komitetas, Prezidentūros kanceliarijos Kultūros, švietimo ir mokslo patarėjų grupė. Vos neužmiršau Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuris atsakingas už Vilniaus simbolį – nuplikusį ir griūvantį Gedimino kalną.

Kokia armija žmonių, besirūpinančių Lietuvos kultūros paveldu. Sakytum, visas Čičinsko dvaras, kuriame ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas tebuvo sraigtelis.

Todėl žaibas, trenkdamas į ICOMOS nacionalinį komitetą, trenkė į visą Čičinsko dvarą, kad jis prasmegtų skradžiai žemės.

Kol nevėlu, derėtų atšvęsti Vilniaus istorinio centro įrašymo į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą 25-metį. Mat gali ir išbraukti.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top