Jūsų dėmesiui siūlome Seimo nario dr. Valdo Rakučio žodį prof. Ado Jakubausko klausimu.
Gerbiamieji draugai, bendražygiai ir tautiečiai,
mes, Seimo nariai, gavome žinią nuo svarbių Lietuvos žmonių, jos kūrėjų, kurie savo laiku stojo į kovą už mūsų visų Lietuvą.
Jie kreipiasi į mus, Seimo narius, su prašymu palikti prof. Adą Jakubauską vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, nes jie, kaip ir mes, puikiai suprantame, kad Centras patyrė, patiria ir patirs didžiulį spaudimą iškraipyti Laisvės kovų istoriją su siekiu pasmerkti rezistentus ar kitaip suteršti jų vardą. Centras iki šiol garbingai atlaikė spaudimą, nors bandymų būta ir ne vieną kartą. Ir jų bus.
Labai noriu tikėti, kad Seimas parodys savo brandą ir atlaikys šį išbandymą.
Centro direktorius Adas Jakubauskas nėra panašus nei į despotą, nei politizuotą, savo valią kitiems jėga primetantį mokslininką. Asmeniškai pažįstu jį nuo praeito šimtmečio, kada Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kuriame tuo metu dirbau, buvo rengiama Lietuvos totoriams ir karaimams skirta paroda. Jis pasižymi giliu mąstymu ir turi daug organizacinių savybių, gerai orientuojasi teisėje ir politiniuose procesuose, yra daug nuveikęs Lietuvos totorių reikalams ne tik Lietuvoje, bet ir visose Lietuvos totorių gyvenamose šalyse: Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Taigi niekaip negali jo tapatinti nei su kažkokia politika, nei su kažkokia kitų sąskaita panorusia iškilti tauta, nei su visokiais „anti“. Tiesiog nelimpa.
Antra, o ką gi jis, tiesą sakant, padarė? Atliko analizę ir rado negerovių? Pasiūlė sustiprinti komunikaciją? Pasiūlė pakeisti kelis vadovaujančius asmenis? Pakvietė trūkstamų specialistų iš šalies? Kartu su savo kolektyvu atleido dr. M. Jurkutę, kuri viešai demonstravo nepagarbą direktoriui ir viešai abejojo jo kompetencija, kurstė darbuotojus? Adas Jokubauskas nepadarė nieko, kas nėra direktoriaus atsakomybėje, ir centre jis dirba tik pusę metų. Per tokį laiką bet kuris direktorius gali tik susipažinti su situacija ir sukurti viziją, atlikti pirmos svarbos darbus. Tam ir yra penkių metų kadencija, kad vadovas galėtų savo viziją realizuoti. Neabejoju, kad prof. Adui pavyktų sustiprinti centrą ir jo veiklą.
Nuoširdžiai
Valdas Rakutis
Jūsų žiniai, dalinuosi Laisvės premijos laureatų ir rezistentų kreipimusi:
„Mes, žemiau pasirašę, su nerimu stebime politikų ir žiniasklaidos bandymus nuversti iš einamų pareigų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (Centro) direktorių profesorių Adą Jakubauską. Nebegalime tylėti po to, kai pasirodė Seimo darbo grupės išvada, iš esmės siūlanti atstatydinti Centro direktorių.
Raginame Seimo narius balsuoti už prof. Ado Jakubausko teisę toliau eiti Centro direktoriaus pareigas. Nepaprastą politikų ir žiniasklaidos dėmesį jo darbui laikome neproporcingu ir paremtu politiniais motyvais. Teisėtai paskirtas direktorius nepadarė nieko, dėl ko negalėtų eiti savo pareigų, nė vienas kaltinimas jam nebuvo pagrįstas konkrečiais įrodymais. Normalu, jog jo darbas nėra idealus ir jam išsakomi priekaištai, kaip kad būna visiems permainas pradėjusiems įstaigų vadovams. Tai ne priežastis atleidimui.
Kiekvienas iš mūsų savo laiku ir pagal išgales stengėmės prisidėti prie Lietuvos laisvės siekių sovietinės okupacijos sąlygomis. Kovojome kas ginklu, kas malda ir uždraustu, bet laisvu žodžiu. Dievas laimino šią mūsų tautos kovą ir šiandien gyvename laisvoje nuo išorinės okupacijos Lietuvoje. Labai svarbu, kad ir vidumi toliau laisvėtume, siekdami būti dora, laisva ir išdidžia tauta, gerbiančia tiesos ir teisingumo idealus. Tai neįmanoma ir be istorinio teisingumo užtikrinimo.
Prof. Jakubausko vadovaujamas Centras yra šiai misijai nepaprastai svarbi institucija. Centro istorikai labai kukliomis lėšomis atlieka didžiulį darbą, už kurį esame jiems dėkingi. Centras ilgai patyrė ir dabar patiria didžiulį spaudimą iškraipyti Laisvės kovų istoriją, pasmerkti dalį už laisvę žuvusių rezistentų ir šios kovos organizatorių ar net ištisus Laisvės kovų tarpsnius suteršti tariamo dalyvavimo Holokauste dėme. Iki šiol Centras garbingai gynė istorinę tiesą ir Laisvės kovotojų atminimą.
Su ta pačia intencija ginti istorinę tiesą į darbą atėjo ir naujasis Centro vadovas. Manome, kad šis aiškiai deklaruotas nusiteikimas buvo viena iš jo puolimo priežasčių. Esame tikri, kad nepaisant klaidų ir sunkumų, Centro vadovas ypač dėl savo pasiryžimo nepasiduoti politiniam spaudimui prieš Lietuvą ir jos laisvės kovas yra labai reikalingas esamoje pareigose ir privalo jose likti. Todėl balsavimas dėl jo likimo yra ir savotiškas Lietuvos laisvės egzaminas. Atleisdamas prof. Jakubauską Seimas pasiųstų labai aiškią žinią, jog tikslinga spausti Lietuvą keisti savo istorijos vertinimus, nes Lietuva linkusi pasiduoti šiam spaudimui.
Kadenciją tik pradedantis Seimas dar turės daug progų parodyti savo vertę ir brandą. Raginame nepradėti darbo gėdingu politiniu susidorojimu jau pirmaisiais kadencijos metais“.
Pasirašo: Laisvės premijos laureatai, rezistentai