Naujųjų metų išvakarėse Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai džiaugėsi „išskirtinai sėkmingais Lietuvai metais“, gražiu Lietuvos pasirodymu ir atrodymu pasaulyje, tačiau nė žodžiu neužsiminė apie didžiausias Lietuvos visuomenės problemas.
Tiesos.lt siūlo susipažinti su prezidentės, Seimo ir Vyriausybės nutylima tikrove – ją atskleidžia tarptautiniai statistikos duomenys, primenami portalo ekspertai.eu.
Kodėl valdžia trykšta optimizmu (video)
ekspertai.eu
Toks klausimas gali kilti piliečiui, kuris perjungdamas televizijos kanalus netyčia turėjo progos palyginti du pasisakymus apie gyvenimą Lietuvoje.
Štai čia viena iš žinomų valstybinio transliuotojo LRT žurnalisčių Nemira Pumprickaitė žvaliu balsu praneša, kad yra pagrindo optimizmui, situacija taisosi, žmonių nuotaikos geresnės nei pernai, visi jaučiasi stabiliau ir užtikrinčiau:
O štai čia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, lyg ir nuoširdžiai pašiurpęs, rodo šūsnį grafikų iš 2013 m. pateiktos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro ataskaitos, vardindamas Europos Sąjungos kontekste ypač prastus Lietuvos gyventojų mirtingumo, savižudybių skaičiaus, emigracijos, socialinės nelygybės ir kt. duomenis:
Ką tai reiškia – suklastoti duomenys, ar mes esam tokioj padėty?, – klausia V. P. Andriukaitis, grasindamasis pateikti tą šiurpią statistiką prezidentei, premjerui bei Seimo pirmininkei ir pasakyti, kad jei ir toliau bus puoselėjama socialinė nelygybė, baigsis blogai.
Suvokti, kas kelia šiurpą ministrui, eiliniam piliečiui gerokai lengviau, nei perprasti N. Pumprickaitės džiaugsmo priežastis.
Mat PSO Europos regiono biuro pateiktus skaičius galima lengvai susirasti internete – V.P.Andriukaitis juos išsamiai pristatė 2013 m. spalio 29 d. vykusiame Valstybinės sveikatos reikalų komisijos posėdyje (daugiau apie tai rašėme publikacijose „Neregėta Lietuva“ – PSO duomenys šokiravo Valstybinę sveikatos reikalų komisiją ir Vytautas Rubavičius: ar ką pakeis Vytenio P. Andriukaičio praregėjimas?).
O žinant tuos duomenis, N. Pumprickaitės ir LRT optimizmas atrodo tiesiog kaip bandymas žūtbūt užpudruoti tikrąją padėtį, kad tik neprasidėtų valdančiajam elitui nemaloni diskusija.
Visą V. Andriukaičio pranešimo „Socialiniai veiksniai, lemiantys sveikatos netolygumus Europos regione“ pristatymą rasite čia, o žemiau pateikiame kai kurias lenteles su trumpais paaiškinimais.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – viena mažiausių ES
Pagal 2010 m. duomenis parengtame žemėlapyje Lietuva pažymėta tamsiai pilka spalva – kaip Rusija, Baltarusija ir kitos šalys, kuriose gyvenimo trukmė mažiausia. Latvija pažymėta švelnesniu, o Estija – visai blyškiu pilkos atspalviu: jose tikėtina gyvenimo trukmė yra didesnė nei Lietuvoje. Ryškia žalia spalva pažymėtose šalyse (pvz., Italijoje) tikėtina moterų gyvenimo trukmė yra 12 metų, o vyrų – 17 metų ilgesnė nei tamsiai pilkose. Šaltinis – PSO Europos regiono biuras.
2010 m. duomenimis, tarp ES valstybių Lietuvoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė buvo mažiausia (šioje lentelėje mus „lenkia“ tik Ukraina, Moldova, Baltarusija, Kirgizija, Kazachstanas ir Rusija).
Pagal 2010 m. duomenis parengtas grafikas iliustruoja gyvenimo trukmės ir gyventojui tenkančios BVP dalies santykį: ordinačių ašyje (vertikalėje) pažymėta tikėtina gyvenimo trukmė, o abscisių (horizontalėje) – gyventojui tenkanti BVP dalis.
Socialinė nelygybė Lietuvoje – didžiausia ES
2010 m. duomenys:
2010 m. duomenimis, Lietuva pirmauja ES pagal Gini koeficientą, rodantį pajamų pasiskirstymo netolygumą šalyje. Jei visi namų ūkiai turėtų vienodas pajamas, Gini koeficiento reikšmė būtų lygi „0“, o jei visas šalies pajamas uždirbtų vienas namų ūkis, šio koeficiento reikšmė būtų „1“.
Vaikų skurdas ir mirtingumas – vienas didžiausių ES
Pagal 2009 m. duomenis parengtoje lentelėje vaikų skurdo lygis pažymėtas žalia spalva: tais metais didesnis nei Lietuvoje vaikų skurdas buvo tik Bulgarijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.
Šiuos duomenis galima papildyti naujesniais: 2013 m. rudenį Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2012 m. skurdo rizikos lygis šalyje siekė 18,6 %, žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. šalies gyventojų. Vaikų iki 17 metų skurdo rizikos lygis 2012 m. buvo 20,8 %, t. y., pernai skurdo penktadalis vaikų (2009 m. – 23,7 %, žr. čia).
Žemiau pateiktas grafikas rodo tiesioginę priklausomybę tarp vaikų mirtingumo ir skurstančių namų ūkių dalies. Ordinačių ašyje (vertikalėje) pažymėta, koks skaičius mirčių tenka 1000 vaikų iki 5 metų amžiaus, o abscisių (horizontalėje) – koks procentas šalies namų ūkių skursta (neturi trijų ar daugiau būtinų dalykų).
Savižudybių rodiklis – didžiausias ES (2010 m. duomenys)
Lietuvos gyventojų mirtingumas – vienas didžiausių ES
2010 m. pagal gyventojų mirtingumą Lietuvą „lenkė“ tik Bulgarija:
Per 2001–2009 m. gyventojų mirtingumas iš ES valstybių Lietuvoje sumažėjo mažiausiai:
Pagal neto migraciją Lietuva – absoliuti ES rekordininkė
Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas. Jei į šalį daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, jei daugiau išvyksta – neigiama. Tarp ES valstybių 2011 m. Lietuva išsiskyrė didžiausiu neigiamu neto migracijos rodikliu 1000-čiui gyventojų (dar vieną lentelę rasite čia).
Susiję:
„Neregėta Lietuva“ – PSO duomenys šokiravo Valstybinę sveikatos reikalų komisiją
Vytautas Rubavičius: ar ką pakeis Vytenio P. Andriukaičio praregėjimas?